Klaipėda 5.5°C
Anonsuojami nauji tarptautinio hakatono „Portathon Baltic 2020“ iššūkiai dalyviams – net keturis šiemet pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tikimasi, kad rugsėjo 25-27 d. susitiksiantys technologijų entuziastai pateiks ne tik verslui aktualių sprendimų, bet ir idėjų, kurios prisidėtų prie aplinkosauginės situacijos gerinimo.
„Vieno stipriausių uostų Baltijos jūros regione pozicija įpareigoja, nes norėdami ją išlaikyti nelengvoje konkurencinėje kovoje ir toliau teikti aukščiausios kokybės paslaugas, turime būti itin imlūs inovacijoms. Atviras ir įtraukiantis hakatono formatas suteikia puikią platformą generuoti pažangius sprendimus, tad jau trečius metus esame šios iniciatyvos partnerių gretose“, – kalbėjo Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Klaipėda lyderiauja konteinerių perkrovimo srityje tarp Baltijos šalių uostų – suderinti jūrų ir sausumos procesai užtikrina intermodalinio transporto veiklą. Siekiant dar didesnio efektyvumo pasitarnautų inovatyvūs konteinerių stebėsenos skaitmeninės sistemos sprendimai, kurių, kaip tikimasi, pasiūlys hakatono dalyviai.
„Portathon Baltic 2020“ iššūkių rikiuotėje – ir geležinkelių vagonų nuskaitymo sistema, kuri padėtų stebėti šių objektų judėjimo pokyčius.
Dar vienas iššūkis buvo padiktuotas uosto siekio užtikrinti aukščiausių kokybinių parametrų infrastruktūrą. Per pastarąjį dešimtmetį didžioji dalis įmonės investicijų buvo nukreiptos į krantinių rekonstrukciją ir statybą bei akvatorijos gilinimą. Per artimiausius trejus metus į Klaipėdos uosto infrastruktūros tobulinimą numatyta investuoti apie 349 mln. Eur.
Įgyvendinus šiuo metu rengiamą techninį projektą, atsivertų galimybė laivybos kanale pasiekti 17 m gylį – tuomet Klaipėda būtų pasirengusi priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Visgi prieš gilinant kanalą būtina užtikrinti, kad naujiems parametrams būtų pritaikytos ir krantinės, tad skaitmeninės uosto krantinių pokyčių analizės įrankis – itin aktualus.
Automatizuota monitoringo vykdymo dronų sistema, kurios sprendimus taip pat galės teikti hakatono komandos, prisidėtų prie oro kokybės ir akvatorijos, o taip pat ir krantinių efektyvesnės stebėsenos.
Renginio organizatoriai neslapia, jog kiekvienas šių iššūkių yra „kietas riešutėlis“, tačiau komandos nestokos pagalbos. Technologinius sprendimus padėsiančių generuoti ekspertų gretose jau yra 10 mokslo ir verslo organizacijų atstovų, kurie talkins dalyviams virtualiai arba atvyks į Klaipėdos mokslo ir technologijų parką.
Dalis užsiregistravusių mentorių – kompanijos „Schneider Electric“, „Omega Technology“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos inovacijų centro atstovai – jau talkino praėjusių metų hakatono dalyviams. Organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet naujos jėgos bagažą atsineš naujai prisijungę mentoriai iš Vilniaus universiteto, „Vilnius Tech“, Fizinių ir technologijos mokslų centro, „Starter“ inkubatoriaus Gdanske.
Tiek dalyvių, tiek mentorių registracija dar tebevyksta. Įdomiausius sprendimus, padedančius įveikti verslui, uostams ir uostamiesčiams aktualias problemas sugeneruosiančių komandų lauks prizai. Pernai jų fondas siekė 4 tūkst. Eur.
