Grįžti į naujienas

Bumas: prie centralizuotų AB „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų masiškai jungiasi įmonės, ligoninės, prekybos centrai

#Verslas
Bumas: prie centralizuotų AB „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų masiškai jungiasi įmonės, ligoninės, prekybos centrai
Data
Autorius
Kategorija
Verslas
Žymos
KLAIPĖDOS ENERGIJA
Dalintis
Facebook | El.paštu

Žiemai priminus apie save, daugeliui iškyla klausimas, kuris patalpų šildymo būdas yra pats ekonomiškiausias ir komfortiškiausias. Panašu, kad projektuotojai ir Klaipėdoje įsikuriantys verslininkai į šį klausimą turi vieningą atsakymą. Pernai prie centralizuotų AB „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų prisijungė 20 objektų, o šiemet tai ketina padaryti dar arti pusės šimto. Tarp jų – nauji daugiabučiai, prekybos centrai, biurų pastatai, gamybos įmonės, medicinos paslaugas teikiančios įstaigos. 

Pasirinkimo motyvas – ekologija

 

Šiemet AB „Smiltynės perkėla“ pradėjo tvarkyti Naujosios perkėlos teritoriją. Ten ketinama statyti ir naują administracinį pastatą, mat senasis yra avarinės būklės. Šiuo metu bendrovė šildo patalpas elektra, o svarstydama apie ateitį šį šildymo būdą keis į centralizuotą.

„Kiek analizavome, tai vienas pigiausių variantų. Kitas aspektas – aptarnavimas. Rinkdamiesi kitokį šildymo būdą patirtume papildomus kaštus samdydami tos srities specialistus. O svarbiausias faktorius – ekologija. Dirbame šalia vieno gražiausio pasaulyje gamtos kampelio – Kuršių nerijos, mažiname taršą modernizuodami keltus ir bendrovės ateitį modeliuojame, kad visos naujovės būtų draugiškos aplinkai“, – sakė Mindaugas Čiakas, AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius.

Klaipėdoje daugiau nei 70 proc. centralizuotai patiekiamos šilumos yra pagaminama iš atsinaujinančio kuro, tad šis šildymo būdas atitinka naujiems pastatams keliamą A++ energetinio efektyvumo reikalavimą – šildymui turi būti naudojama ekologiška energija iš atsinaujinančių šaltinių.

Reikalauja viso paslaugų paketo

 

„Iš esmės norint naudotis centralizuotu šildymu reikia atlikti tris energetikų kvalifikacijos reikalaujančius darbus: nutiesti vamzdynus, parinkti ir sumontuoti pastatui tinkamą šildymo įrangą bei pasirinkti tų įrenginių – šildymų sistemų – prižiūrėtoją. Visas šias paslaugas mes teikiame. O pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai naujų pastatų savininkai kreipiasi į mus reikalaudami viso paslaugų paketo – nuo įvado įrengimo iki nuolatinės daugiametės sistemų priežiūros“, – pasakojo Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Šiuo metu J. Karoso gatvėje Klaipėdos vaikų ligoninė stato naują pastatą ir prašo energetikų ne tik prijungti jį prie miesto tinklų, bet ir įrengti šildymo punktą.

„Gydytojai turi gydyti, o energetikai – rūpintis savo ūkiu. Kai konkrečios srities profesionalas atlieka jam patikėtą darbą, yra labai aiškios atsakomybės ribos“, – savo pasirinkimą argumentavo ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas.

Ne per seniausiai šilumos punktą AB „Klaipėdos energija“ specialistai įrengė Liepų gatvėje esančiame moderniame „Light House“ biurų pastate. Identiški darbai bus atliekami šalia jo kylančiame Baltijos skaitmeninių inovacijų centre „Baltic Tech Park“. Šilumos punktų įrangos darbus municipalinės bendrovės energetikai šiemet įsipareigojo atlikti dar keliuose gamybinės bei biurų paskirties uostamiesčio statiniuose.  

 

Didžiausi klientai – daugiabučiai ir prekybos centrai 

 

Nors atrodytų, kad siaučiant koronaviruso pandemijai statybų sektorius irgi turėjo sulėtinti tempus, pagal energetikų statistiką Klaipėdoje yra priešingai. Mieste prisijungti prie centralizuotų tinklų techninių sąlygų šiemet paprašė dešimtys naujai statomų sublokuotų dvibučių ir daugiabučių namų. Tai reiškia dar kelias dešimtis tūkstančių šildomų kvadratinių metrų ploto.

„Kiekvienas naujas klientas yra naudingas visiems mūsų klientams. Nes centralizuotame šildyme taip pat veikia masto ekonomijos principas: kuo daugiau klientų – tuo mažiau sąnaudų tenka kiekvienam vartotojui ir tai turi įtakos palankesnei galutinei šilumos kainai“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Tradiciškai vienais didžiausių klientų išlieka ir naujus objektus šildyti „Klaipėdos energijai“ patiki didžiųjų prekybos centrų valdytojai.

„Vasario pradžioje turim prijungti naują prekybos centrą Dragūnų kvartale, Bandužiuose ir Laukininkų kvartale taip pat statomos erdvios parduotuvės, pareiškusios norą šildytis iš centralizuotų miesto tinklų“, – pasakojo A. Katinas.   

Pasak vadovo, didieji miesto objektai jau senokai neieško alternatyvos centralizuotam šildymui. Ir tai yra ne tik Klaipėdos, o visos Europos tendencija, kuri netolimoje ateityje neišvengiamai palies ir mažesnius objektus bei gyvenamąjį sektorių

„Mūsų Vyriausybė jau buvo užsiminusi, apie iškastinio kuro katilų savininkų apmokestinimą. Tokia praktika egzistuoja Vakarų Europos šalyse. Mat malkoms ar anglims degant be valymo įrenginių į aplinką sklindantys suodžiai yra vienas kenksmingiausių teršalų žmogaus sveikatai. Dujos – pigi įranga, bet brangus kuras ir egzistuoja nuotėkio bei sprogimo pavojus. Geoterminė energija gali apšildyti tik nedideles patalpas ir tai brangi investicija. Tad įvertinus visus faktorius, švariausiu, saugiausiu, pigiu ir patikimu būdu miestuose lieka centralizuotas šildymas“, – reziumavo A. Katinas.