Klaipėda 16.6°C
Gegužės pabaigoje Klaipėdos unversitetinės ligoninės (KUL) kolektyvas minėjo svarbų įvykį - robotinių operacijų skaičius perkopė 500. Tai - įspūdingas skaičius vertinant ir pasaulio mastu, pabrėžė ligoninėje praėjusią savaitę viešėjęs profesorius iš Vokietijos, vienas robotinės chirurgijos pradininkų šioje šalyje. „Jūs nelaukiate ateities, jūs patys žengiate pirmyn", - akcentavo profesorius.
Siegeno (Vokietija) St. Marien ligoninės Bendrosios, visceralinės ir vaskulinės chirurgijos departamento vadovas profesorius Dietmar Stephan teigė, kad ši ligoninė Vokietijoje buvo pirmoji, pradėjus taikyti robotinę chirurgiją 2017 metų balandį. Iki 2020 metų pabaigos buvo atlikta per 450 operacijų. Klaipėdoje robotinės operacijos buvo pradėtos vėliau, 2018 metų lapkritį, tačiau šiemet jau perkopta 500 operacijų riba.
Profesorius D. Stephan išreiškė susižavėjimą sėkmingu KUL darbu.
"Per labai trumpą laikotarpį atlikote net 500 operacijų. Sveikinimai visai komandai, nes tai buvo didžiulis komandinis darbas. Tikrai galite didžiuotis savo pasiekimu, nes esate vienas iš centrų pasaulyje, kur per trumpą laiką buvo atlikta daug robotinių operacijų. Akivaizdu, kad čia dirba žmonės, kurie siekia naujovių, eina į priekį. Tai, kad jau atlikta 500 operacijų, rodo, kad esate inovatyvūs. Jūs nelaukiate ateities, jūs patys žengiate pirmyn. Jei ir toliau degsite šia idėja, pasieksite didelių tikslų, tuo esu tikras", - lankydamasis ligoninėje Klaipėdoje akcentavo profesorius.
Pasak jo, robotinė chirurgija neabejotinai yra chirurgijos ateitis ir reikia į tai investuoti, tobulinti šią technologiją - didinti įrangos technines galimybes, vaizdo kokybę, saugumą, judesių sklandumą, kurti dar ergonomiškesnes sąlygas operuojantiems chirurgams.
Šiandien pasauliniu mastu naudojant robotinę įrangą atliekama apie 5 procentai operacijų, bet, profesoriaus manymu, po kelerių metų situacija neabejotinai sparčiai keisis.
D. Stephan dažnai keliauja po pasaulio ligonines, kuriose vystoma robotinė chirurgija, - Europoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Klaipėdos medikams profesorius pasakojo apie Nyderlandų chirurgų pradėtas atlikti robotines operacijas vaikams - D. Stephan teko stebėti dvejų ir aštuonerių metų vaikams atliktas operacijas. Pasak profesoriaus, vaikams naudojami specialūs vos trijų milimetrų skersmens instrumentai. Tai mažiausi pasaulyje robotinės įrangos instrumentai.
"Pediatrinė (vaikų) robotinė chirurgija taip pat taps vis dažnesnė, nes kuriami itin ploni instrumentai, kuriais saugiai atliekamos operacijos vaikams", - pasakojo D. Stephan.
Pasak jo, ateityje turėtų atsirasti naujas robotinės chirurgijos standartas, kuriame bus apjungtos įrangos galimybės, medikų patirtis ir intelektas, aktualus dirbtinio intelekto pritaikymas. Profesoriaus nuomone, per kelerius metus robotinė chirurgija pažengs į priekį dideliu greičiu, juos bus galima diferencijuoti skirtingoms operacijoms.
Svarsto apie plėtrą
KUL vadovas prof. Vinsas Janušonis džiaugėsi, kad, atrodo, robotinė chirurgija visai neseniai buvo pradėta, o netrukus bus jau treji metai, kai ji vystoma Klaipėdoje.
"Vertinant sėkmingus robotikos rezultatus ir pranašumus pacientų atžvilgiu, jau planuojamas ir antrojo roboto įdiegimas. Šiuo metu turime vieną robotą. Galvojame apie plėtrą, kadangi yra tiek robotu norinčių operuoti chirurgų, tiek juo norinčių operuotis pacientų. Labai rimtai svarstome apie vaikų robotines operacijas", - teigė V. Janušonis.
Šiuo metu KUL galima atlikti iki 7-9 robotinių operacijų per savaitę. Tai, ko gero, yra maksimalus kiekis, kai darbas organizuojamas viena pamaina. Didėjant poreikiui, jei darbas būtų organizuojamas dviem pamainomis, galima būtų šį skaičių padidinti dvigubai.
KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius priminė, kad robotinė chirurgija KUL vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgija, urologija ir ginekologija. Visose šiose srityse robotinė chirurgija vystoma vienodais tempais, tad atliktų operacijų skaičius yra labai panašus. Planuojama tokio principo laikytis ir ateityje. Pasak N. E. Samalavičiaus, KUL chirurgų nuomone, robotinė chirurgija pasiteisino visose trijose srityse.
Pasak gydytojo, robotinės technologijos chirurgija turi nemažai pranašumų, lyginant su tradicine chirurgija - chirurgai mato erdvinį aukštos raiškos operacinio lauko vaizdą, robotiniai instrumentai leidžia kokybiškiau atlikti operacijas mažose ertmėse, sumažėja chirurgo nuovargis, nes dirbama ergonominėmis sąlygomis.
KUL naudojama keturių "rankų" „Senhance“ robotinė įranga. Vidutinio sudėtingumo operacijai naudojamos trys "rankos", sudėtingoms – visos keturios, o ketvirtoji atlieka chirurgo asistento funkciją.
„Kai naudojamos 4 roboto rankos, nebūtinas chirurgas-asistentas, tad operacijoje dalyvauja vienu žmogumi mažiau nei įprastai, o tai yra ypač pranašu pandemijos sąlygomis operuojant infekuotus pacientus, mažinant tikimybę personalui užsikrėsti COVID-19 infekcija. Robotinės operacijos yra tikslesnės, preciziškesnės, geresnė ne tik operacijos kokybė, mažesnis kraujo praradimas, bet ir greitesnė paciento pooperacinė reabilitacija, sveikimas, mažesnis nuskausminamųjų vaistų poreikis“, - pridūrė N. E. Samalavičius.
Chirurgijos departamento vadovo teigimu, pritaikyti robotinę chirurgiją būtų galima ir krūtinės ląstos chirurgijoje, tačiau dėl krūtinės ląstos chirurgijos ypatumų turimos robotinės įrangos technologiniai principai neleidžia robotinės įrangos kokybiškai valdyti. Tad torakalinė chirurgija su KUL turima „Senhance“ robotine sistema kol kas nevystoma.
