KUL – naujas metodas sergantiems prieširdžių virpėjimu

KUL – naujas metodas sergantiems prieširdžių virpėjimu
AA

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) intervenciniai kardiologai atliko pirmąsias kairiojo prieširdžio ausytės uždarymo procedūras. Tai svarbus žingsnis siekiant sumažinti galvos smegenų insulto riziką pacientams, kurie serga prieširdžių virpėjimu, tačiau dėl anksčiau buvusių kraujavimų ir labai didelės kraujavimo rizikos negali vartoti antikoaguliantų. Ši minimaliai invazinė procedūra padės pacientams atsisakyti kraują skystinančių vaistų ir leis efektyviau valdyti insulto riziką.

„Nuo šiol pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, kurie dėl įvairių medicininių priežasčių negali vartoti antikoaguliantų ir dėl to turi didelę riziką susirgti insultu, galime pasiūlyti alternatyvų gydymo metodą – kairiojo prieširdžio ausytės uždarymą. Uždarius prieširdžio ausytę, galima nutraukti antikoaguliantų vartojimą. Tai padeda sumažinti kraujavimo komplikacijų riziką, tačiau tuo pačiu išlaikyti mažesnę insulto tikimybę“, – sakė KUL Intervencinės kardiologijos centro vadovas dr. Povilas Budrys.

Procedūros metu per šlaunies veną pasiekiamas dešinysis prieširdis, tuomet atliekama prieširdžių pertvaros punkcija ir pereinama į kairįjį prieširdį. Naudojant perstemplinę echoskopiją ir rentgeno kontrolę, į kairiojo prieširdžio ausytę įvedamas uždariklis. Prieš procedūrą atliekami išsamūs vaizdiniai tyrimai – krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, echokardioskopija ir kiti, leidžiantys tiksliai suplanuoti implanto dydį ir procedūros eigą.

P. Budrys priminė, kad prieširdžių virpėjimas – viena dažniausių širdies ritmo sutrikimų formų, reikšmingai didinanti galvos smegenų insulto riziką. Trombai dažniausiai formuojasi kairiojo prieširdžio ausytėje – šioje širdies struktūroje dėl sulėtėjusios kraujotakos susidaro palankios sąlygos kraujo krešulių formavimuisi. Trombai iš šios vietos gali patekti į kraujagysles, o dažniausiai – į galvos smegenų arterijas, kur užkimšusios kraujotaką sukelia išeminį insultą.

„Siekiant išvengti tromboembolinių komplikacijų, pacientams dažniausiai skiriami antikoaguliantai – kraują skystinantys vaistai. Tačiau daliai pacientų jų ilgalaikis vartojimas negalimas, kadangi juos vartojant jiems įvyko kraujavimai į galvos smegenis, virškinamąjį traktą ar kitus organus. Pacientai, sergantys galutinės stadijos inkstų funkcijos nepakankamumu taip pat minėtų vaistų vartoti negali, o daliai pacientų insultai įvyksta nepaisant pastovaus antikoaguliantų vartojimo. Visiems šiems pacientams kairiojo prieširdžio ausytės uždarymas galėtų būti naudingas“, – naujo metodo svarbą aiškino intervencinis kardiologas.