Klaipėdos universitetinės ligoninės gretas papildė pavasarį studijas baigę slaugos specialistai

Klaipėdos universitetinės ligoninės gretas papildė pavasarį studijas baigę slaugos specialistai
AA

Pavasarį po pusketvirtų metų studijų jauni slaugos specialistai papildė ligoninės profesionalių slaugytojų gretas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) dirba per 700 slaugos specialistų, o kartu su padėjėjais šioje srityje dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų. Kasmet ligoninėje slaugos praktiką atlieka per 300 studentų. Dalis jų po studijų baigimo pasirenka darbą būtent šioje gydymo įstaigoje arba studijas derina su darbu ligoninėje, paskui įsijungdami į ligoninės darbuotojų bendruomenę kaip jauni savo srities specialistai.

„Jaunieji slaugos specialistai Klaipėdos universitetinę ligoninę pasirenka jau nemažai žinodami apie ligoninę iš artimųjų, pacientų atsiliepimų, susitikimų praktikoje ir savo kolegų, dirbančių ligoninėje. Beje, jaunųjų slaugytojų teigimu, pagrindinės aplinkybės, lėmusios jų pasirinkimą dirbti mūsų ligoninėje, tai galimybės kelti kvalifikaciją tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti slaugos mokslų tiriamajame darbe“, – sakė KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Jurgita Vaitiekienė.

KUL turi bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos valstybine kolegija, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir kitomis mokymo įstaigomis. 

Pasak J.Vaitiekienės, ligoninėje sukurtoje profesinėje slaugos mokymo bazėje slaugos specialybės studentai gali gilintis į įvairių sričių slaugos praktiką – nuo gimdymų priėmimų ir palaikomojo gydymo iki reanimacijos ir intensyviosios terapijos. Per pastaruosius trejus metus ligoninę tolesnei darbinei veiklai pasirinko 87 jauni slaugos specialistai. Daugelis iš jų slaugos praktiką atliko ligoninėje arba dirbo slaugytojų padėjėjais. Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai pabrėžė, kad absolventai pasirinko vieną atsakingiausių ir kilniausių profesijų: „Slaugos studijas renkasi tik atsidavę ir pasiaukojantys žmonės. Tik jų begalinis nuoširdumas, meilė, žinios, nuolatinis tobulėjimas leis pacientams pasveikti.“ Anot J.Vaitiekienės, šiandien slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Šios dienos slaugytojas – pasitikintis savimi, turintis klinikinį mąstymą, aktyviai dalyvaujantis slaugymo procese ir dirbantis su pažangiausiomis technologijomis. 

„Mūsų ligoninės kolektyvas – tai darni komanda, kurioje kiekvienas narys yra svarbus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytojai ne tik yra gydytojų partneriai, lygiaverčiai komandos nariai, bet ir inovacijų diegėjai, nebijantys eiti su mokslu koja kojon. Jie turi klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių mokslų, pedagogikos žinių, aktyviai domisi naujausių technologijų diegimu. Ligoninėje sudaromos geros darbo sąlygos ir mokami didesni atlyginimai nei daugumoje kitų gydymo įstaigų. Įstaiga yra daugiaprofilinė, todėl jauniems specialistams sudarytos visos sąlygos semtis praktinių žinių, gilintis į atskiras medicinos sritis, tobulinti įgūdžius“, – atkreipė dėmesį vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Sužavėjo draugiškumas

Pavasaris tapo svarbiu startu kai kuriems jauniems bendrosios praktikos slaugytojams, kurie baigę mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, nusprendė likti ten, kur prasidėjo jų pažintis su slaugytojų darbu. Pradėję nuo slaugytojo padėjėjo, šiandien jauni specialistai vis tvirčiau žengia profesiniu keliu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ligoninės operacinėje bendrosios praktikos slaugytoju dirbantis Feruzbekas Rakhimovas pasirinkti tokį kelią nusprendė, kai dar prieš persikeliant gyventi į Lietuvą teko slaugyti sunkiai sergantį artimą žmogų. „Supratau, kad noriu padėti žmonėms – toks mano pašaukimas“, – sakė iš Uzbekistano kilęs vaikinas, save vadinantis pasaulio piliečiu. Mokantis keturias užsienio kalbas Feruzbekas jau neblogai kalba ir supranta lietuviškai. Vaikinui nuo pirmos darbo dienos įspūdį paliko ligoninės aplinka, draugiška atmosfera ir suteikta laisvė profesine prasme – leido daug ką išbandyti pačiam. Feruzbekui patiko, kad jį kaip užsienietį priėmė draugiškai bei palankiai ne tik operacinės personalas, bet ir gydytojai. „Nesvarbu, kokia kalba kalbi – visada buvo palaikymas, supratimas ir šiltas bendravimas. Jaunam specialistui tai itin svarbu“, – apie apsisprendimą likti dirbti ligoninėje po studijų baigimo sakė pašnekovas.

Operacinėje – komandinis darbas

Prieš mėnesį pradėjęs dirbti slaugytoju F.Rakhimovas pajuto ir didesnę atsakomybę: anksčiau buvo atsakingas už tvarką ir švarą, o dabar jau dalyvauja visame operacinės procese. Dabar pats su šypsena prisimena, kaip dirbant slaugytojo padėjėju iš šalies kai kurie darbai atrodė lengvi ir paprasti, kai pats šitai pabandė – situacija pasirodė kur kas rimtesnė, reikalaujanti žinių ir patirties. Paklaustas apie labiausiai įsiminusį įvykį iš darbo praktikos, vaikinas tikino, kad operacinės slaugytojo darbe kiekviena diena ryški ir kupina įspūdžių. Jam antrino ir kolegė Aurelija Vilimavičiūtė, po studijų taip pat likusi dirbti operacinėje dėl išskirtinio slaugytojo darbo pobūdžio. „Dirbant operacinėje itin svarbus komandinis darbas, greitas reagavimas ir atsakomybė. Taip, darbas sunkus tiek psichologiškai, tiek fiziškai, ypač kai atliekamos ilgos ir sudėtingos operacijos ar susiduriama su įtemptomis situacijomis. Ligoninėje įsidarbinau pirmaisiais bendrosios praktikos slaugos studijų metais, o sprendimą pasilikti tęsti darbą operacinėje lėmė jau pažįstama darbo aplinka ir operacinės personalas“, – sakė slaugytoja A.Vilimavičiūtė.

Jaučia palaikymą bei padrąsinimą

Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje Deimantė Macijauskaitė įsidarbino slaugytojo padėjėja, kad galėtų sumokėti už studijas ir išsilaikyti pati – pradėjus studijuoti slaugą toks darbas pasirodė itin tinkamas. Kartu tai buvo galimybė pasimatuoti būsimą profesiją. Deimantė neslėpė – pirmos savaitės Reanimacijos skyriuje buvo sunkios, tačiau labai gelbėjo personalo palaikymas, padrąsinimas bei skatinimas nesustoti ir tobulėti. „Kai pradėjau dirbti, man buvo 18 metų, tik baigusi mokyklą, tad sunkiausia buvo kasdien susidurti su žmonių mirtimis. Ten kiekviena diena lydima mirties, tačiau nepaisant to, turi susiimti ir operatyviai padėti kitam pacientui“, – prisiminė mergina. Po trejų darbo metų bene viename sunkiausių ligoninės skyrių Deimantė filosofiškai vertina situaciją: jei negali žmogui niekuo daugiau pagelbėti, tai bent oriai jį palydi į amžinybę. 

Darbu Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje Kristiną Gedminaitę sudomino bendrakursė, pasakojusi apie įspūdžius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Kol dirbo slaugytojo padėjėja, ji susidraugavo su kolegomis, tad po studijų nebuvo abejonių, ką pasirinkti. „Man patinka dirbti Reanimacijos skyriuje: čia visos dienos skirtingos. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sudaromos visos sąlygos tapti puikiu specialistu. Gaunu daug praktinių ir teorinių žinių, esu nuolat skatinama tobulėti ir siekti naujų žinių, įgyti naujas specializacijas. Jauni specialistai šioje įstaigoje ugdomi būti profesionalais“, – pasakojo Kristina, studijų metais praktiką atlikusi ir kituose skyriuose, ligoninėse ir poliklinikose, tačiau likusi ištikima Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriui. Jaunoji bendrosios praktikos slaugytoja pridūrė, kad darbe negali pasiduoti emocijoms, kaip ir būti pernelyg empatišku, nes tada negalėsi tinkamai padėti pacientui.

Keičia požiūrį į slaugytoją

KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai J.Vaitiekienė pabrėžė, kad šiandien slaugytojai – ir padeda gydytojams, ir juos pavaduoja. „Sveikatos priežiūros sistema neįsivaizduojama be slaugos. Ši sritis šiandien itin progresuoja – kinta požiūris tiek į slaugą, tiek į slaugytojo darbą. Slaugytojas jau nebėra tik tas, kuris vykdo gydytojo nurodymus. Jau pasiekta, kad slaugytojai perimtų ir kai kurias gydytojų pareigas, net vaistų skyrimą pacientui. Tai susiję ir su tuo, kad vis didesnė visuomenės dalis turi kompleksinių sveikatos problemų. Šiuolaikinė slauga – individualizuota, atsižvelgiama į paciento asmeninius poreikius, amžių, lytį. Be bendravimo su pacientais ir praktinės slaugos, itin didelį dėmesį šiandien slaugytojai skiria paciento konsultavimui ir mokymui, kaip gyventi ir rūpintis savimi, sergant viena ar kita liga. Slaugytojai, kaip ir gydytojai, specializuojasi gydant tam tikras ligas. Kai slaugytojams suteikiama vis daugiau įgaliojimų ir jie atlieka vis daugiau darbų – laimi pacientai. Pirmiausia dėl to, kad darbai vyksta sparčiau, žmonės greičiau sulaukia reikalingos pagalbos“, – žymėjo J.Vaitiekienė ir pridūrė, kad mūsų šalyje slaugytojai sudaro didžiausią dalį asmens sveikatos priežiūros specialistų, o jų dalyvavimas yra svarbus tiek formuojant slaugos politiką, tiek ją įgyvendinant.

Ikona, uždaryti