Klaipėda 7.2°C
Vakarų Lietuvoje yra miestas, kuris vis dažniau tampa girdimas krepšinio pasaulyje.
Tai – virš 14 tūkst. gyventojų turintys Gargždai, kurių komanda tapo viena iš Nacionalinės krepšinio lygos favoričių.
„Gargždai“ tik prieš trejus metus debiutavo NKL, praėjusį sezoną pirmą kartą klubo istorijoje pasiekė ketvirtfinalį, bet tokiais rezultatais apsiriboti neketina.
Šiuo metu ekipa NKL su 18 pergalių bei 5 nesėkmėmis yra įsitvirtinusi geriausių ekipų trejetuke.
Vos per kelis metus Lietuvos krepšinio padangėje suspindėjusi ekipa turi tikslą ne tik laimėti NKL, tačiau ir žengti į aukščiausią Lietuvos krepšinio lygą.
Tokius tikslus deklaruoja „Gargždų“ klubo direktorius Justas Bražas. Tai yra žmogus, kurio dėka LKL puikiai žinomi veidai – Marius Runkauskas ir Simas Galdikas – atsidūrė Gargžduose.
„Jie yra Klaipėdos rajono gyventojai, todėl derėtis su jais buvo lengviau, – apie LKL žaidėjų prijungimą prie komandos tinklalapiui BasketNews sakė Bražas. – Su Mariumi Runkausku susitarėme jau birželio mėnesį, o su Simu vėliau, kai jis nusprendė, kad nebenori žaisti LKL. Surinkome solidžius žaidėjus, kurie šioje lygoje yra patyrę ir stiprūs. Norėtume, kad šios asmenybės atvestų „Gargždų“ klubą į finalą.“
Gargždai yra 21-as pagal dydį Lietuvos miestas. Šis miestas yra Klaipėdos r. centras, o rajone iš viso gyvena apie 60 tūkst. žmonių. Tai – trečias didžiausias rajonas Lietuvoje.
Gargždai yra įsikūrę vos 15 km nuo Klaipėdos, kurioje – dar apie 150 tūkst. gyventojų.
Skirtingai nei Vidurio, Rytų ar Šiaurės Lietuvoje, kurioje apstu viena šalia kitos esančių LKL komandų, vakarinėje šalies dalyje yra tik vienas stipriausios lygos klubas – Klaipėdos „Neptūnas“.
Artimiausias miestas nuo Klaipėdos, turintis LKL komandą, yra už maždaug 180 km esantys Šiauliai.
Prie „Neptūno“ norėtų prisijungti ir „Gargždai“
Visgi tam, kad patektų į LKL, „Gargždų“ komandai ne tik reikia laimėti NKL, bet ir turėti LKL reikalavimus atitinkančią 1,2 tūkst. vietų salę, o jos mieste šiuo metu nėra.
„Mūsų siekis yra turėti LKL reikalavimus atitinkančią areną, kuri talpintų ne mažiau nei 1,5 tūkst. žiūrovų, – ambicingo noro neslėpė Bražas. – Šiai dienai LKL reikalauja 1,2 tūkst. vietų talpinančios arenos, tačiau norime didesnės nei parašyta reikalavimuose. Viskas priklauso nuo politikų. Manau, jei valdžia susitars, viskas yra įmanoma.“
Gargžduose dar 2016 metais buvo paruoštas daugiafunkcio sporto centro projektas, tačiau miestas arenos neturi iki šiol.
Kaip BasketNews informavo Klaipėdos r. savivaldybė, šiuo metu ruošiamasi skelbti du Gargždų daugiafunkcio sporto centro rangos konkursus. Numatyti variantai statyti areną Dariaus ir Girėno arba Kvietinių gatvėje.
Rangos konkursai bus skelbiami gavus statybos leidimą Gargždų daugiafunkciam sporto centrui Kvietinių gatvėje. Dariaus ir Girėno gatvės arenos statybos leidimas buvo gautas dar prieš penkmetį, bet jos taip ir neprasidėjo, o tai lėmė pasikeitusi valdžia bei išaugusios statybų kainos.
„Tik rinka parodys, kokia šiuo metu yra tikroji vieno ir kito objektų statybų kaina. Tada Klaipėdos r. Taryba apsispręs, kurioje vietoje bus statomas daugiafunkcis sporto centras“, – BasketNews teigė Klaipėdos r. savivaldybės atstovai.
Dariaus ir Girėno gatvėje arena talpintų mažiausiai 1 tūkst. žiūrovų, bet vietų skaičių nesunkiai būtų galima išplėsti iki 1,2 tūkst. Vietovė, kurioje būtų ši arena, yra tankiai apgyvendinta, o 3 hektarų plote išdygtų trijų pastatų kompleksas: universali sporto salė (bent 1 tūkst. vietų), baseinas (100 vietų) ir ledo ritulio arena (200 vietų).
Kvietinių gatvėje daugiafunkcis sporto centras būtų pastatytas Gargždų miesto stadiono teritorijoje bei būtų kur kas mažesnis. Krepšinio salėje tilptų 800 žiūrovų, tačiau ir šioje arenoje vietų skaičių būtų galima išplėsti iki 1,2 tūkst., ko reikalaujama LKL. Šis daugiafunkcis centras taip pat turėtų baseiną, greta pastato būtų plečiama automobilių stovėjimo aikštelė (137 vietos lengviesiems automobiliams).
Daugiafunkcio sporto centro Kvietinių g. vizualizacija:
Šiuo metu „Gargždų“ komanda NKL žaidžia kiek atokiau nuo centrinės miesto dalies esančioje krepšinio salėje. Suskaičiuota, kad ir šioje salėje žiūrovų vietų skaičių būtų galima išplėsti iki 1,2 tūkst.
Jeigu gargždiškiai sportiniu principu gautų šansą keltis į LKL, tuomet bandytų pasinaudoti kiekviena galimybe rasti 1,2 tūkst. vietų areną ir prasibrauti į aukščiausią lygą.
Paklaustas, ar svarstytų galimybę LKL namų rungtynes žaisti kitame mieste, „Gargždų“ direktorius nenorėjo užbėgti įvykiams už akių.
„Dar tokių svarstymų nėra. Pirma turime laimėti NKL, kad galėtume svarstyti apie tokius dalykus, – kalbėjo Justas Bražas. – Turime atsidurti tokioje situacijoje, kad LKL galėtų mus priimti, o tik vėliau žiūrėtume į visus galimus variantus.
Viską sprendžia LKL taryba, kartais jie padaro tam tikras išlygas, o kartais ne. Dar turime galimybę renovuoti dabartinę salę, todėl variantų yra ir daugiau. Bet pirmiausia reikia laimėti lygą, o tik tada galvoti, kokį galime priimti geriausią sprendimą, ir kalbėtis apie tai su LKL vadovybe. Nenoriu sakyti „op“ neperšokęs griovio.“
Bražo manymu, naujos arenos statybos galėtų pagelbėti pagrindinio klubo rėmėjo paieškose, kurio komanda vis dar neturi.
„Arenos klausimas būtų vienareikšmiškai sunkesnis. Arena neatsiras per 2 ar 3 mėnesius, – sakė jis. – Neateisime ir nepastatysime arenos į norimą vietą, tai užtrunka. Rėmėjai visai kitaip žiūri į klubą, kai neturi patrauklios namų arenos su tiek sėdimų vietų, kiek reikalauja LKL.“
Apie norą pakilti į aukštesnį lygį „Gargždų“ vadovas jau yra šnekėjęs ir su LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi, kuris pats yra kilęs iš Gargždų.
„Su Milašiumi esame kelis kartus bendravę, bet kol nėra aiškių galimybių, tol viskas yra tik kalbų lygyje, – apie pokalbius su LKL galva kalbėjo Bražas. – Jį domina ne tik Gargždai, o ir kiti miestai, nes LKL prezidentui yra svarbi lygos plėtra.“
Šiais metais NKL „Gargždai“ yra vienas iš finansiškai pajėgiausių klubų, bet įprastai biudžeto klausimas tampa reali problema, kai NKL komanda mėgina pakilti į aukštesnį lygį.
Šį sezoną LKL minimalus biudžetas siekia 400 tūkst. eurų, o nuo 2022-2023 metų pakils iki 600 tūkst. eurų.
„Manau, kad surinktume reikalingą biudžetą ir LKL, – tvirtino Bražas. – Šiuo metu turime du dalininkus, kurie suneša dalį pinigų. Turime ir savivaldybės lėšas, todėl vykdome ir jų įsipareigojimus. Pagrindinio vieno rėmėjo neturime, bet ieškome. Tikimės, kad jis skirs didesnį dalį pinigų. Šiuo metu dalininkai suneša pakankamai, kad neturėtume skolų.“
2021 metais „Gargždai“ iš Klaipėdos r. savivaldybės sulaukė 56 tūkst. eurų finansavimo.
„Gargždai“ 2021-2022 metų sezoną pradėjo įspūdingai ir po 15 rungtynių turėjo 14 pergalių.
Komandą į priekį veda Mantas Ruikis, renkantis po 16,6 taško. Marius Runkauskas vidutiniškai prideda po 14 taškų, Simas Galdikas – po 12,1 taškų ir 6,1 atkovoto kamuolio, o pagrindinis įžaidėjas Mindaugas Stašys fiksuoja 9,5 taško ir 5,7 rezultatyvaus perdavimo statistiką.
Mantas Ruikis jau trečią sezoną paeiliui yra rezultatyviausias „Gargždų“ krepšininkas, tačiau, nors ir buvo bandymų, jo išvilioti į kitą miestą nepavyko nė vienai komandai.
„Pirmąją sezono pusę vertinu gerai, esame tarp lyderių. Nėra didelio atotrūkio nuo kitų. Su visais žaidžiame, kovojame ir maždaug esame ten, kur norime būti“, – sakė „Gargždų“ direktorius.
Visgi nors rezultatai tenkino, per Kalėdinę pertrauką klubas kiek netikėtai pranešė, kad komandą abipusiu susitarimu palieka vyriausiasis treneris Erikas Kubilius, kuris komandai vadovavo nuo 2019-2020 m. sezono vidurio.
Po kelių dienų buvo paskelbta, kad „Gargždų“ vairą perima treneris Paulius Juodis, kuris anksčiau yra dirbęs Panevėžio „Lietkabelio“, Klaipėdos „Neptūno“ ir Kėdainių „Nevėžio“ vyriausiuoju treneriu.
„Mes priėmėme tokį sprendimą po pokalbio su treneriu Kubiliumi. Pakalbėjome ir taikiai išsiskyrėme, – apie netikėtą atsisveikinimą kalbėjo Bražas. – Visiems dabar kyla visokių minčių dėl trenerio atleidimo, bet šiemet turime aukštus tikslus, norime būti finale, o ten visos NKL ekipos nori atsidurti.
Nebuvo jam paskambinta ir pasakyta, kad jis atleistas, toks sprendimas buvo priimtas abipusiu susitarimu, jis reagavo normaliai. Erikas irgi vyriausiuoju treneriu tapo sezono viduryje, pakeitęs Albertą Vilimą. Tai yra trenerio darbo dalis.“
Juodis jau trejus metus nebraižė derinių Lietuvoje, nes 2018 m. išvyko į Kiniją, kur ugdė Guangdongo „Southern Tigers“ ekipos dublerius. Jis 2018 metais į Kiniją persikėlė su Jono Kazlausko rekomendacija, kuris tuomet buvo Guangdongo pagrindinės komandos vyriausiasis treneris.
Kodėl buvo nuspręsta pasikviesti Paulių Juodį?
„Susėdome, pasikalbėjome su Pauliumi – požiūris ir mintys sutapo, kaip mes norime, ir kaip jis įsivaizduoja, – sakė „Gargždų“ direktorius. – Jis taip pat yra Klaipėdos rajono gyventojas. Su naujuoju treneriu bus pokyčių, bet tikiuosi, kad formą įgausime kovo ar balandžio mėnesį – dar viskas priešakyje. Tikimės, kad jis įgyvendins visus mūsų tikslus. Tikrai ambicingas treneris, kuris nori sugrįžti į Lietuvos krepšinį.“
