Klaipėda 5.3°C
Europos olimpinės atrankos imtynių turnyras Vengrijos sostinėje klaipėdiečiui Mantui Knystautui įsimins visam gyvenimui. Atletas Budapešte iškovojo bilietą į Tokijo olimpines žaidynes.
Šeštadienį vykusiose graikų ir romėnų imtynių varžybose Lietuvai atstovavo du klaipėdiečiai – Paulius Galkinas (iki 77 kg) ir Mantas Knystautas (iki 130 kg).
P. Galkino žygis po kapitono Tenkešo šalį buvo trumpas ir neįdomus. Jo pirmoji akistata su Viktoru Nemesu iš Serbijos baigėsi nuobodžiomis lygiosiomis – 1:1. Negana to, pergalė skirta serbui, o uostamiesčio atletas pasitraukė iš turnyro.
Vaizdžiai susitikimą pakomentavo Lietuvos imtynių federacijos metraštininkas Valdas Malinauskas: „Šešių minučių taktinė kova nustekeno abu kovotojus. Tačiau rezultatu 1:1 džiaugėsi serbas. Tokios jau imtynės, nėra veiksmų, sunku tikėtis pergalės, ypač jei Fortūna snaudžia. Pirmame kėlinuke už aktyvumą tašką gavo klaipėdietis. Ant kilimo nevykus kardinaliems pokyčiams, teisėjai pagal nutylėjimą kitą tašką skyrė varžovui. Tas taškas buvo lemiamas. Mat pergalė lygioje situacijoje skiriama tam, kuris paskutinis jį uždirbo“.
O tarp sunkiausių – iki 130 kg sveriančių heraklių apsipratusiam M. Knystautui sektis pradėjo nuo pirmojo etapo. Aštuntfinalyje norvegas Oskaras Marvikas nepasirodė ant kilimo. Lietuviui įskaityta pergalė 5:0.
Ketvirtfinalyje Artūro Ševelkovo auklėtiniui buvo lemta suremti pečius su kroatu Marko Koščevičiumi.
31-erių Marko Koščevičius nuo pirmų sekundžių aktyviau kovojusiam klaipėdiečiui suteikė galimybę atakuoti parteryje.
Anot V. Malinausko, M. Knystautas kažkaip nevykusiai peršoko ant galvos ir varžovas išsinėrė iš paėmimo. Netrukus sekė ilgas kaip šimtmetis klaipėdiečio suktukas.
„Rodėsi, šio veiksmo pabaigos taip ir nepamatysime, – hiperbolizavo V. Malinauskas. – Galop kroatas, visas girgždėdamas, liuobtelėjo ant kilimo. Lietuvio sąskaitą papildė du aukso vertės taškai. Likusį laiką apytuštėje salėje girdėjosi A. Ševelkovą pavadavusio trenerio Ruslano Vartanovo „Nesivelk“! Klaipėdietis išgirdo. Paaukojo tašką, tačiau išsaugojo tinkamą skirtumą.“
Tos pačios dienos vakarą laukė ir pusfinalio kova su pažįstamu varžovu – lenku Rafalu Andrzejumi Krajewskiu.
Vilties dėl teigiamos baigties teikė tai, kad prieš pora savaičių treniruočių stovyklos metu, taip pat Vengrijoje surengtame turnyre, M. Knystautas įveikė lenką 8:0.
Tačiau šįkart visai kita grumtynių svarba ir klaipėdiečiui būtina buvo pasiruošti visiems įmanomiems varžovo išpuoliams.
Geroji mintis triumfavo – R. A. Krajewskis buvo vėl įveiktas. Šįkart kuklesniu rezultatu – 4:1.
Jaunas lenkas neturėjo ko prarasti. Viso turnyro metu ėjo „va-bank“, ir vien tai, kad jis priartėjo prie olimpinių žaidynių slenksčio, daug ką pasako.
Anot V. Malinausko, dvikovos starte M. Knystautas buvo žvalesnis, aštresnis, todėl iškovojo galimybę atakuoti iš viršaus. Tik antru bandymu jam pavyko atplėšti lenką nuo kilimo, o pastangas vainikavo du pelnyti taškai.
„Tiesa, varžovas, išsikapanojęs į viršų, persvarą šiek tiek nukirpo. Tačiau dar liko plius du ir marios laiko, – komentuojant kovą žodžių žaismo nestokojo V. Malinauskas. –
Dvikovos pabaiga buvo klasikinė. M. Knystautas buvo atidus ir, likus porai minučių iki finalinės sirenos, jo pergalė nekėlė abejonių. Lenkas endšpilyje visiškai pakriko. Tai buvo akivaizdu. Jam pritrūko fantazijos, išminties ir jėgų.“
Nors sekmadienį M. Knystautui finale teks susiremti su rusu Sergejumi Semionovu, Lietuvos imtynių stovykloje šventė prasidėjo iš karto po pusfinalio mūšio. Juolab kad finalas neturi jokios reikšmės.
V. Malinauskas, žinodamas varžybų užkulisius, juos atidengė: „Oficialiai grumtynės vyks sekmadienį, tačiau paskutinė turnyro diena tebus formali. Istoriškai turėtų kartotis senas scenarijus. Įprasta, kad finalininkai per naktį „patiria“ traumas ir neišeina kovoti, o tie kas išbėga ant imtynių kilimo, ypatingai nesiplėšo. Nėra ko draskytis, nes pagrindinis tikslas – olimpinis kelialapis jau yra kišenėje. Juolab kad jokios reikšmės neturinčiame finale galima ir traumą patirti. Nebent prizininkų lauktų solidus prizas. Tačiau apie tai Budapešto reglamente net užuominų nėra“.
Devintame danguje ir iš Klaipėdos kovas stebėjęs M. Knystauto treneris A. Ševelkovas.
„Po Manto pergalės sulaukiau daugiau kaip pusę tūkstančio skambučių ir žinučių, sveikinimų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių sportininkų, trenerių ir sporto mėgėjų. Didžiulis džiaugsmas. Sunku apsakyti žodžiais. Laukia karštas savaitgalis“, – „Vakarų ekspreso“ dienraščiui teigė A. Ševelkovas. – M. Knystautas puikiai žino pergalės skonį, jis medalius skynė pasaulio ir Europos jaunių, jaunimo čempionatuose, taip pat yra tapęs ir pasaulio kariškių imtynių čempionu. Olimpiada – kiekvieno sportininko svajonė. Po pusfinalio pergalės teko kalbėti su Mantu. Jis – labai laimingas. Visi, kam rūpi sportas, labai laimingi. Tai džiugi diena visam Lietuvos sportui.“
Laiminga buvo ir M. Knystauto draugė Marija: „Šiandien nuostabi diena. Su Mantu susipažinome būtent tada, kai prasidėjo pasiruošimo kelias į olimpines žaidynes. Lengva nebuvo, kelias pilnas duobių, traumų, sudėtingų operacijų, o kartais pašnekesių, kad gal jau gana. Bet jis – tikras kovotojas, niekada nepasidavė, kad ir ką jam pametėdavo likimas ir man sakė, kad pamatysi ateis ta diena. Ir ji atėjo! Šiandien Mantas Knystautas išpildė savo ir daugelio iš mūsų esančių svajones – iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. Ačiū treneriams Mindaugui Ežerskiui, Artūrui Ševelkovui, Ruslanui Vartanovui. Be jūsų treniruočių ir disciplinos nebūtų tai pavykę. Šiandien nuostabi diena!“
Po Nepriklausomybės atkūrimo M. Knystautas tapo dešimtuoju mūsų šalies imtynininku, ginsiančiu Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse.
Nuo Barselonos laikų (1992) imtynininkai nėra praleidę nė vienerių olimpinių žaidynių. Šią gražią tradiciją pratęsė klaipėdietis.
