Klaipėda 2°C
Dirbtinis intelektas (DI) daugiausia įtakos turi turinio kūrimui ir rinkodarai, tačiau kitose srityse irgi galimas šio XXI amžiaus „stebuklo“ panaudojimas. Ne išimtis ir medicina bei sveikatos apsaugos sritis. Jei dirbtinis intelektas grasina atimti darbus iš turinio kūrėjų, klientų aptarnavimo specialistų, duomenų analitikų, tai medicinos srityje visi gali būti ramūs – čia perversmo nebus, nors jau dabar bandoma mokyti robotus atlikti sudėtingas operacijas.
Padiskutuokime, kaip DI gali paveikti sveikatos apsaugos sritį ir keisti gydytojų bei kitų sveikatos apsaugos darbuotojų įpročius bei darbo specifiką.
Kaip DI padeda diagnozuoti ligas?
DI technologijos gali labai padėti gydytojams diagnozuojant ligas. Pavyzdžiui, vaizdų atpažinimo sistemos padeda aptikti anomalijas rentgeno ir MRT nuotraukose. DI sugeba analizuoti milžiniškus duomenų kiekius ir pastebėti smulkiausias detales, kurios gali būti nepastebimos žmogaus akiai. Tyrimai netgi rodo, kad DI gali būti tikslesnis už patyrusius specialistus, kai kalbama apie ankstyvą vėžio nustatymą. Bet tai nereiškia, kad gydytojai taps nebereikalingi – DI tiesiog padeda sumažinti klaidų skaičių ir pagreitinti procesus. Beje, dėl tos pačios priežasties robotai mokomi atlikti operacijas – klaidų tikimybė mažesnė, bet sprendimų priėmimuose turi dalyvauti žmogus.
Gydymas pagal kiekvieną pacientą
DI taip pat gali padėti personalizuoti gydymą. Analizuodamas genetinę informaciją, sveikatos istoriją ir gyvenimo būdą, DI gali padėti gydytojams parinkti geriausią gydymą kiekvienam pacientui. Tai reiškia tikslesnes rekomendacijas, mažesnį šalutinių poveikių skaičių ir geresnę gyvenimo kokybę. Tai labai aktualu farmakologijos srityje, kai reikalingi itin tiksliai sukurti ir personalizuoti vaistai.
Patogesnė pacientų priežiūra
DI jau naudojamas tam, kad pagerintų pacientų priežiūrą. Pokalbių robotai ir išmanieji asistentai gali atsakyti į pacientų klausimus ar padėti sekti sveikatos būklę, todėl nereikės nuolat lankytis pas gydytoją. Tai ypač naudinga tiems, kurie gyvena toli nuo gydymo įstaigų arba susiduria su ilgomis eilėmis. Be to, nuotolinis sveikatos stebėjimas su DI gali padėti pastebėti sveikatos pablogėjimą dar prieš atsirandant rimtiems simptomams. Tiesa, pas mus ši praktika dar neturi teisinio pagrindo, todėl nėra plačiai taikoma.
Pacientus medikai ne tik gydo, bet ir konsultuoja. Čia DI panaudojimo galimybės yra beribės, nes su DI pagalba kiekvienam pacientui galima suformuoti tik jam pritaikytas atmintines, kaip elgtis po tam tikrų ligų ar traumų gydymo, kokia turi būti dieta, judėjimo strategija ir t.t.
Etiniai klausimai ir iššūkiai
Nepaisant visų privalumų, DI sveikatos srityje kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – asmens duomenų apsauga. Sveikatos duomenys yra labai jautrūs, todėl svarbu užtikrinti, kad DI naudojami duomenys būtų saugūs. Taip pat kyla atsakomybės klausimas – kas bus atsakingas, jei DI padarys klaidą ir pacientas nukentės? Be to, DI turi būti mokomas su teisingais ir nešališkais duomenimis, kad sprendimai būtų patikimi ir nediskriminuojantys. Duomenų sauga labai svarbi dėl to, kad dirbtinis intelektas nuolatos mokosi, jam reikalingi itin dideli duomenų kiekiai. Kur jie bus saugomi? Kaip naudojami? Ar jie bus perduodami kitiems gydytojams pasitarti dėl įvairių niuansų. Čia klausimų daugiau, nei atsakymų, todėl tai vis dar laikoma ateities technologija.
Kokia DI ateitis sveikatos priežiūroje?
Nepaisant visų iššūkių, DI turi didžiulį potencialą sveikatos priežiūroje. Technologijos tobulėja, duomenų kiekiai auga, ir DI tampa vis svarbesniu įrankiu ne tik ligų diagnostikai, bet ir jų prevencijai bei sveikatos būklės stebėsenai. Tai reiškia, kad ateityje galime tikėtis efektyvesnės sveikatos apsaugos sistemos, mažesnių eilių pas gydytojus ir geresnės pacientų priežiūros. Pirmiausia DI gali pakeisti pacientų registravimo pas gydytojus iššūkius, nes šioje srityje Lietuvoje yra kur pasistengti. Slaugės-robotai pasirodys tikrai negreitai, tačiau toks mokslinės fantastikos filmų scenarijus atrodo vis realesnis. Nereiktų pamiršti, kad Dirbtinis intelektas gali labai praversti slaugos srityje, kai žmonėms reikia tiesiog su kažkuo pabendrauti susigyvenant su sunkių ligų diagnoze. Japonai dirba net su robotais-šunimis, tačiau atsiradus dirbtinio intelekto programoms, generuojančioms virtualias asmenybes, ši užduotis gali būti panaudojama ir virtualios slaugos paslaugoms.
Dirbtinis intelektas kol kas mokosi, jis dažnai klysta, vadovaujasi keistais prioritetais, todėl dar nėra tobulas. Su laiku jis išmoks dirbti su žmonėmis (tam reikia įvaldyti ir humorą, sarkazmą, empatiją, bei kitus žmogiškumo elementus) ir tada sveikatos srities laukia rimti pokyčiai.
