Klaipėda 5.9°C
Kuršių Nerija turi nemažai gyvūninės kilmės vietovardžių, tokių kaip: Ožkų ragas, Avikalnis, Meškos galvos kalva, Lapnugaris, Garnių, Angių kalnai, Briedžių miškas, Triušių įlanka, tačiau nė vienas jų neturi tokio galingo istorinio užtaiso, kaip Žirgų ragas.
1384-1402 m. Ordino strategai buvo aprašę kelius į Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, ir tai vadinasi „Die Littauischen Wegeberichte“.
Žymiojo archeologo ir puikiai Kuršių Neriją pažinojusio Adalberto Bezzenbergerio 1889 m. parašytoje knygoje yra įrašas apie Ordino kelių aprašymuose minimą vietovę tarp Karvaičių ir Naujųjų Naglių. Ji pavadinta „Haken Pargolt“ ir sutampa su Žirgų ragu.
Žinia, už jo į pietus plyti Pervalkos gyvenvietė. Įdomu tai, kad tas „pargolt“ galimai yra labai archajiškas vietovardis, kuris reikštų žodį „pergulėti“. Pernakvoti, pailsėti. Ką ir darydavo Ordino riteriai: čia ilsėjosi ir ganydavo žirgus. Kodėl čia? Nes jų karių kelionės tikslas būdavusi Ventės pilis (Windenburg) kitame marių krante. Tą Žirgų ragą archeologas vadina „Sirgarax“.
Viduramžiais persikėlimas per Kuršmares iš Žirgų rago į Windenburgą trukdavo visą dieną, todėl reikėdavę įvertinti, kiek laiko galima palikti žirgus vienus. Keldavosi plokščiadugnėmis valtimis. Štai, ir Pervalkos vietovardžio kilmė: dėl kariaunos su visais žirgais „pervilkimo“ į kitą krantą.
Strateginė vieta, nes pučiant vyraujančiam pamaryje šiaurės vakarų vėjui apie 10 km esantį atstumą tarp Žirgų ir Ventės ragų buvo galima įveikti be didesnių pastangų. Nuostabu, kuomet tokios istoriškai svarbios ir įdomios aplinkybės – užkoduotos, regis, labai jau ūkiškame vietovardyje: Žirgų, Arklių ragas. Viena unikaliausių vietų kuršių Užmaryje.
