Klaipėda 5.8°C
Didžiulėje teritorijoje netoli Palangos oro uosto pastatyti atvirų ir uždarų geoterminio vandens baseinų kompleksą ir visiškai atstatyti Šventosios uostą su plačiu tarsi tiltas molu į jūrą. Tokius projektus tikisi įgyvendinti Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus pokalbis su „Lietuvos rytu“:
– Kokie infrastruktūros pokyčiai artimiausiu metu numatyti Palangoje?
– Iki rudens galo bus sutvarkyti visi įvažiavimai į Palangą. Liepos 31 d. atidarysim modernią Šventosios centrinę aikštę. Projekto vertė – virš 1 mln. eurų. Tai bus didžiulė renginių aikštė su scena, vaikų žaidimo aikštelėm.
Spalio pabaigoje bus visuomenei atiduota medinė Kurhauzo dalis – ten įsikurs miesto teatras, bus reprezentacinės salės. Iš valstybės gavome papildomą finansavimą šį projektą baigti šiais metais.
Dabar vyksta pirkimai Šventosios uosto antrojo etapo įgyvendinimui – bus tvarkoma infrastruktūra, atsiras angarai technikai laikyti. Mano sena svajonė, kurią, manau, vis tiek įgyvendinsime – atstatyti visą Šventosios uostą. Nuo jo gali prasidėti didžiulis Šventosios atgimimas.
Kiekviename kurorte yra jachtų klubas, galimybė išplaukti pramoginiais laiveliais, infrastruktūra žvejams. Pas mus atstatyti antrą uostelį Lietuvoje – tarsi nepasiekiama galimybė.
Visos Vyriausybės 30 m. tą įsitraukusios į savo programas, tačiau realiai niekas nevyksta. Matyt, finansavimas kiša koją – uosto atstatymas gali kainuoti iki 70 mln. eurų. Tačiau to link mes einame.
– Papasakokite detaliau, kokia Šventosios perspektyva?
– Jau patvirtintas teritorijos detalusis planas, išduotas statybos leidimas. Pagrindinis čia numatytas objektas – molas į jūrą. Tai – brangiausias inžinerinis statinys, kurio reikia, kad uostelio neužneštų. Molas bus platus kaip tiltas, juo bus galima pasivaikščioti, be to, jis bus išnaudojamas ir jachtoms prisišvartuoti. Žvejams dabar sudėtinga išplauti, o molas galėtų būti išnaudojamas kaip šukos smėlio migracijai sustabdyti.
Dabar smėlis migruoja iš Neringos į šiaurę. Palyginkite Palangos ir Šventosios paplūdimius – pastarojoje paplūdimiai labai platūs. Su mokslininkais kalbame apie tai, jog pastaytas toks molas sustabdytų smėlio migraciją, o jo perteklių būtų galima vežti į Palangą paplūdimiams platinti.
Apie uostą sukasi visas gyvenimas: atsirastų viešbučiai, darbo vietos. Šventoji – labai graži, tik reikia atsikratyti sovietinių laikų privačių pastatų. Tie, kurie neregistruoti ar stovi valstybiniame miške, turėtų būti nukelti.
– Kaip pajūrio nekilnojamojo turto rinką turėtų paveikti pasibaigęs žemės grąžinimo procesas?
– Palangoje ir taip daug parduodama žemės, kurią perka iš privačių asmenų, todėl pasibaigę reformos procesai iš esmės nieko pakeisti neturėtų. Kurorte šluojamas antras būstas. Iš pradžių galvojome, kad tai nėra patrauklu: žmogus atvažiuos tik vasarą, vėliau užtrauks žaliuzes, o Palanga taps miestu vaiduokliu. Tačiau manėme klaidingai – būtent dėl to antrojo būsto žmonės pas mus atvažiuoja ištisus metus.
Įdomi tendencija Šventojoje. Pavyzdžiui, ten yra kompleksas, kuriame iki karantino buvo apie 50 laisvų apartamentų, o dabar jau viskas parduota. Matome, kad vilniečiai, kurie anksčiau daugiau žvalgydavosi į Neringą, dabar važiuoja į Palangą ir čia aktyviai perka nekilnojamąjį turtą. Kalbant apie žemių grąžinimą, reikia pasakyti, kad esame pateikę visas teritorijas, kurios galėtų būti grąžintos žmonėms. Bus matyti, ką jie rinkis – kompensaciją ar alternatyvius sklypus.
– Pradėta judinti, kad tų namelių Šventojoje neliktų, tačiau jie stovi kaip stovėję.
– Turime Aukščiausio teismo sprendimą: viena organizacija bylinėjosi su mumis, nes jos statiniams nesuteikėme adresų. Mes to nedarėme, nes statiniai neregistruoti. Teismo sprendimu, mes pasielgėme teisingai.
Šventojoje apie 200-300 namelių likę dar iš sovietinių laikų. Jie neinventorizuoti, neregistruoti, tačiau stovi tiek valstybiniame miške, tiek ir valstybinėje žemėje. Valstybė jau seniai turėjo imtis priemonių ir įpareigoti savininkus juos nusikelti.
Dabar svarstomas toks kelias: galbūt reikia išmokėti kompensacijas, o visuomenės reikmėms paėmus namelius juos nugriauti ir atlaisvinti pajūrį. Kompensacijos nėra labai didelės – valstybei tai atsietų apie 2 mln. eurų. Toje teritorijoje galėtų būti užsodinti pušynai, galbūt atsirastų aikštelės vaikams, atsivertų upės vaga. Tačiau mes Šventajai pastaruosius trejus metus skiriame daug dėmesio.
Dabar tvarkome infrastruktūrą, nes ji buvo apgailėtinos būklės. Norime įveiklinti visą Šventosios upės krantinę: nutiesti dviračių takus, pastatyti suoliukus, galėtų atsirasti vandens turizmas.
Šventosios uostas – didelė svajonė, bet turime dar vieną: teritorijoje prie oro uosto keičiame bendrojo plano sprendinius. Čia turime apie 50 ha ploto – kažkada ten buvo karinė bazė. Norime pastatyti didžiulį atvirą ir uždarą geoterminių vandenų baseinų kompleksą. Mat nuo Neringos iki Palangos turime geoterminio vandens gyslą. Vanduo – kilometro gylyje, jo karštis – apie 40 laipsnių.
Tuo pasinaudojus galėtų atsirasti teritorijos, kurios veiktų ir žiemą.
