Klaipėda 13.3°C
Po pastarųjų audrų Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiuose jūra į krantą išmetė gausius jūros dumblių kiekius. Tuo metu Pajūrio regioninio parko paplūdimiuose ties Karkle jų gerokai mažiau. Specialistai paaiškina, kad tai natūralus gamtos reiškinys, o į krantą išmesti dumbliai – viena svarbiausių Baltijos jūros ekosistemą formuojančių rūšių.
Į krantą išmesti dumbliai – tai raudondumbliai banguoliai (Furcellaria lumbricalis). Jie auga Baltijos jūros dugne, dažniausiai silpnai prisitvirtinę prie akmenuoto pagrindo. Stipresnių audrų metu susidariusios srovės juos atplėšia nuo dugno ir išmeta į krantą.
Anot specialistų, banguoliai nuo seno buvo vertinami pajūrio gyventojų. Vietiniai juos neretai vadindavo kerpėmis ir rinkdavo tręšti daržams. Moksliniai tyrimai rodo, kad šiuose dumbliuose yra augalų augimą skatinančių biostimuliatorių, gerinančių trąšų įsisavinimą, todėl jie gali būti naudingi ir šiuolaikiniame žemės ūkyje.
Vertingomis savybėmis banguoliai pasižymi ir pramonėje. Juose esantis furceleranas dėl gebėjimo išlaikyti drėgmę naudojamas kosmetikos gaminių – drėkinamųjų kremų, kaukių ir kitų odos priežiūros priemonių – gamyboje.
Lietuvos priekrantėje šie dumbliai dažniausiai auga 14–16 metrų gylyje, kur vyrauja akmenuotas dugnas. Tačiau jų augavietės mažėja dėl Baltijos jūros eutrofikacijos. Į jūrą patenkantis perteklinis maistinių medžiagų kiekis skatina vandens „žydėjimą“, todėl saulės šviesa prasiskverbia į vis mažesnį gylį, o banguoliams tampa sudėtingiau vykdyti fotosintezę.
Specialistų teigimu, ateityje šių dumblių auginimas plantacijose galėtų tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir prisidėti prie Baltijos jūros būklės gerinimo. Iš jūros būtų pašalinama dalis perteklinių maistinių medžiagų, kurios kasmet į ją patenka iš žemės ūkio bei kitų organinės taršos šaltinių, o iš užaugintų dumblių būtų išgaunamos vertingos medžiagos kosmetikos ir žemės ūkio reikmėms.
Nors gausūs dumblių sąnašų plotai paplūdimiuose daugeliui poilsiautojų gali pasirodyti nemalonūs, patys banguoliai žmogui nėra kenksmingi. Skirtingai nei melsvadumbliai, jie neišskiria alergizuojančių medžiagų. Vis dėlto į krantą išmesti dumbliai natūraliai pradeda irti, juos skaido bakterijos, todėl didėja bakteriologinė tarša. Dėl šios priežasties maudyklose susikaupę dumbliai yra surenkami ir išvežami.
Pasak specialistų, didesni banguolių kiekiai Lietuvos pajūryje pasirodo nereguliariai, todėl iki šiol nėra susiformavusios praktikos šiuos vertingus dumblius panaudoti, pavyzdžiui, nederlingiems ar intensyviai dirbamiems žemės ūkio laukams tręšti. Tačiau augantis susidomėjimas tvariais sprendimais ateityje galėtų paskatinti šį vertingą Baltijos jūros išteklių panaudoti kur kas plačiau.
