Klaipėda 13.2°C
Kuršių nerijoje šiuo metu nustatyta III-oji gaisringumo klasė ir tai kelia nemažą susirūpinimą dėl jautrios pusiasalio gamtos ir gyvybės. Neatsakingas žmogaus elgesys ir atviros liepsnos naudojimas gali tapti lyg žiežirba išdžiūvusiems miškams - įspėja parko direkcija.
"Ilgai nepasirodantis lietus verčia sparčiai vytis Lietuvos regionus, kuriuose nustatyta jau IV gaisringumo klasė, žyminti didelį miškų gaisrų pavojų",- rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko pranešime.
Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis ir Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.
„Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai šiaurės Lietuvoje pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų. Mūsų ugniagesiams šiuo metu labai intensyvios dienos, gaisravietėse tenka budėti ir naktimis. Tačiau urėdijos priešgaisrinės komandos profesionalios, visada pasiruošusios, prie antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos. Šiuo metu kyla tikrai daug miško gaisrų, mūsų ugniagesiai nuolatos dirba, kad suvaldytų esamą situaciją“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 25 d., Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų 13,25 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 38 miško gaisrai 40,04 ha plote). VMU Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 112 kartų. Dviejų gaisrų VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose priežastis – įtariamas padegimas.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai. Todėl labai svarbus operatyvus ir greitas reagavimas gavus pranešimą apie kilusį gaisrą.
