Prieš ketverius metus klaipėdietis Martynas su žmona Aurelija leidosi į bendrą, kaip pora teigia, gyvenimo projektą.
Vedami Martyno svajonės, vakarų Lietuvoje įsigijo dalinai sugriuvusį, apleistą vokiečių dvarą, kurį savomis rankomis metai iš metų atkūrinėjo ir puoselėjo.
Šiandien energinga pora didžiuojasi, kad istorija liko gyva, o šio pastato autentiškos erdvės pažindina atvykėlius su krašto unikalumu ir svetingumu.
Dvaro sienos mena 1907-tuosius metus
Pagal rašytinius šaltinius, žinoma, kad Pangiriai (vok. Pangirren) priklausė Vokietijos teritorijai nuo 1871 m. iki 1945 m.
Ši teritorijos dalis randama ir Vokietijos žemėlapyje.
„Pagal įsigytus dokumentus, žinome, kad ši buvusio dvaro dalis Lietuvoje įregistruota 1939 m., nors tikrai tikime, kad pastatas galėjo būti pastatytas ankščiau. Neoficialiais duomenimis dvaras galimai buvo pastatytas apie 1907 metus“, - pasakojo „Malūno namai“ bendra įkūrėja Aurelija.
Pasak ilgaamžių Pangirių kaimo gyventojų, čia stovėjo, tuometinėje Vokietijos dalyje, pastatytas dvaras, o sovietmečio laikotarpyje jame buvo įrengtas grūdų malūnas, kurio girnų mechanizmas yra išlikęs iki šių dienų.
Duoklė Klaipėdos kraštui
„Malūno namų“ įkūrėjai neslepia simpatijų vakarų Lietuvai. Meilė šiam kraštui - Klaipėdoje gimusio Martyno kraujyje.
„Martyno močiutė buvo vokietė, todėl tikriausiai, tai kur kas daugiau nei žavėjimasis, tai nuo vaikystės įskiepyta meilė Klaipėdos kraštui. Tai sentimentai vokiškomis tradicijoms, architektūrai, interjerui ir viskam kas susiję su rytų Prūsija“, - atvirauja Martyno žmona Aurelija.
Visada svajojęs įsigyti unikalų, Mažosios Lietuvos kraštui būdingą, raudonų plytų namą, Martynas nė nesudvejojo imtis šio dvaro atkūrimo. Neturėdami jokios statybinės patirties, vedami užsidegimu ir siekiu išsaugoti Mažosios Lietuvos paveldą bei išlaikyti tuometinės architektūros stilių, jiedu atkūrė ankščiau stovėjusią vokiečių dvaro dalį ir ją pritaikė išskirtiniam poilsiui kaime.
Martynas ir Aurelija šiandien džiaugiasi suteikdami žmonėms galimybę išskirtinai pailsėti senoviniame dvare, apsuptame ne tik krašto autentikos ir svetingumo, bet ir nuostabios gamtos.
„Tai laikui nepavaldus projektas, kadangi jis gyvas, ne tik savo sienomis, bet ir istorija, kurią su kiekviena diena kuriame toliau“, - teigė Aurelija.
Atkūrę dvarą, organiškai išvystė naujas veiklas
Rūpinimasis dvaru porai suteikia džiaugsmą. „Malūno namai“ – tai jų gyvenimo būdas.
Nuo plikų sienų atrestauruotame dvare ne tik gimė nuostabūs svečių namai, bet ir atsirado erdvės pasireikšti kitiems savininkų pomėgiams.
„Su vyru labai mėgstame gaminti, tad įsirengėme profesionalią virtuvę, kurioje eksperimentuojame, fermentuojame obuolių sidrą, ir tiesiog ragaujame įvairius skonius. Taip pat, pritaikėme buvusio malūno erdvę degustacijoms ir pokalbiams iki paryčių. Tai magiška vieta, kurioje tiesiog gera būti“ , - teigė „Malūno namų“ bendra įkūrėja.
Tai vieta, kur susijungia istorija ir svetingumas
„Esame kitokie ir tai daugiau namai, nei sodyba į kuriuos, kaip niekada gera sugrįžti, - pasakojo Aurelija. - Malūno namai - ideali vieta nedideliems jaukiems draugų susibūrimams, kai norisi ypatingos aplinkos ir išskirtinio poilsio.
Tikime, ne tik raudonų plytų išskirtinumu, bet ir jose slypinčia energija. Čia sustoja laikas, atsigauna siela. Tai tobula vieta pabėgti nuo miesto šurmulio.
Mėgaujamės unikaliu Mažosios Lietuvos gamtos grožiu, stebime tolumoje pravažiuojančius traukinius ar laukuose lakstančias stirnas.
Šios vietos pavadinimas “Malūno namai” ir kilo sujungus seniau stovėjusio dvaro, vėliau tapusio malūnu, istoriją kartu su žmonių svetingumu. Juk namai yra pati jaukiausia ir šilčiausia vieta, kur galime jaustis laisvai ir atsipalaiduoti“.
Vos per 31 min. automobiliu nuo "Malūno namų" pasieksite Klaipėdą, Dreverną per 19 min., Svencelę 24 min., Ventės ragą 35 min., o iki Mingės kaimo - 36 minutės.
Aplankykite "Malūno namų" tinklapį čia.
REKLAMINIS STRAIPSNIS
