Grįžti į naujienas

Japoniško sodo puoselėjimui KRATC nemokamai suteikė net 300 tonų derlingo juodžemio

#KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Japoniško sodo puoselėjimui KRATC nemokamai suteikė net 300 tonų derlingo juodžemio
Data
Autorius
Kategorija
KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Žymos
KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Dalintis
Facebook | El.paštu

Šį pavasarį Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) paskelbė apie naujovę: žaliųjų atliekų aikštelėse pagamintas kompostas nemokamai dalinamas verslininkams. Vieni pirmųjų šiuo pasiūlymu pasinaudojo Kretingos rajone esančio japoniško sodo šeimininkai, pavasariniams darbams išsivežę apie 300 tonų derlingo juodžemio.

Kompostuoja nuo 2014 metų

Žinia, jau septintus metus iš viso Vakarų Lietuvos regiono surinktos žaliosios atliekos – lapai, žolė, smulkios šakos, sugedusios daržovės ir vaisiai – yra kompostuojamos KRATC įrengtose aikštelėse, o pagamintas kompostas nemokamai dalinamas regiono gyventojams. Matydama, kad aikštelėse kaupiasi rezervas, o gyventojų poreikiai kompostui nėra tokie dideli, KRATC administracija šiemet leido derlingą juodžemį nemokamai pasiimti ir juridiniams asmenims.

„Nieko keisto, kad komposto turim tiek daug. Statistiškai žaliosios atliekos sudaro apie pusę visų  komunalinių atliekų. Individualių valdų savininkai Klaipėdoje aprūpinti žaliųjų atliekų rūšiavimo konteineriais, žmonės ir įmonės išmoko atskirai surinkti šias atliekas, tad logiška, kad ekologinio ciklo sistema puikiai veikia – komposto prigaminame daug“, – sakė Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.  Pasak ekologės, bendrovė metų pradžioje 7 regiono aikštelės turėjo sukaupusi apie 20000 tonų komposto rezervą. Prasidėjus pavasario sezonui gyventojai ir įmonės apie pusę jau išsivežė. Tačiau komposto vis dar yra pakankamai ir nemokamas dalinimas bus tęsiamas.

Japoniškiems augalams – lietuviškas juodžemis  

Didžiausią kiekį komposto, apie 300 tonų, iš KRATC pasiėmė Kretingos rajone įsikūrusio japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas. Jo teigimu, natūralus juodžemis bus panaudotas 16 hektarų sodo teritorijos tvarkymui, augalų persodinimui, apželdinimui ir kitiems pavasariniams darbams.

„Mūsų sodas įkurtas paprastoje pievoje, visas reljefas – tvenkiniai, kalvos – suformuotos dirbtinai. Žemė šioje vietoje skurdi – smėlis ir mėlynas molis“, – pasakojo Šarūnas Kasmauskas.

Netoli Darbėnų esantis japoniškas sodas kuriamas nuo 2007 metų, o sodinimo bei apželdinimo darbai čia vyksta nuolatos –  sakuros, japoniški klevai, šlaitiniai, pelkiniai ąžuolai, bukai, skroblai, sedulos, pušys, dekoratyviniai krūmokšniai – ne visada prigyja iškart. Iš sode skaičiuojamų kelių tūkstančių augalų vis kažką reikia persodinti, perkelti į kitą vietą, užpildyt naujas erdves.

„Sodinimo darbus pradėjome ankstyvą pavasarį, o pabaigsime gal gruodį, kaip ir kasmet. Anksčiau gerindavome žemę savo jėgomis – gamindavomės kompostą patys, esame atsigabenę durpių iš Latvijos, sumaišę su vietiniu priesmėliu gaudavom derlingą mišinį. Dabar išbandysime natūralų kompostą, pagamintą iš vietinių  žalienų. Lapuočiams ir kai kuriems spygliuočiams turėtų patikti“, – vylėsi japonišką sodą puoselėjantis Šarūnas Kasmauskas.

Paprastai japoniškas sodas atidarydavo sezoną balandžio antroje pusėje – pražysdavo sakuros. Tačiau šiemet pavasaris vėluoja ir nesibaigianti žiedų šventė prasidės gegužės pradžioje.