Grįžti į naujienas

Į mėsmalę Nidoje įmesti vokiečiai pakraupę – nesupranta, koks absurdo spektaklis ten vyksta

#KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Į mėsmalę Nidoje įmesti vokiečiai pakraupę – nesupranta, koks absurdo spektaklis ten vyksta
Data
Autorius
Kategorija
KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Žymos
NIDA | KURŠIŲ NERIJA | NIDOS SEKLYČIA
Dalintis
Facebook | El.paštu

Valdžia išduoda statybos leidimus, o kai darbai būna baigti, pareikalauja statinius nugriauti. Su tokia situacija susidūrė ne tik Vijūnėlės dvaro Druskininkuose, bet ir restorano „Nidos seklyčia“ savininkai. Jie valstybei rengia 2,5 mln. eurų ieškinį.

Vakar rytą Nidoje pasirodžiusi sunkioji technika sudrumstė ištuštėjusio kurorto ramybę.

 

Vykdant teismų sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vienas populiariausių Kuršių nerijoje restoranų pradėtas griauti – visi darbai turėtų būti baigti iki vasario 28-osios.

Stiklo galerija sujungtų dviejų namų komplekse įsikūrę svečių namai, informacijos centras, 32 vietų konferencijų salė – viskas virs nuolaužų krūva.

Savininkai dar bandė ginti savo turtą – Aplinkos ministerijai siūlytoje taikos sutartyje nurodė, kaip ištaisyti trūkumus negriaunant statinių, bet ji nesutiko.

Teismai patvirtino, kad „Nidos seklyčios“ savininkai dėl nustatytų pažeidimų nekalti, – už juos tiesiogiai atsakingos projektą derinusius, statybos leidimą išdavusios valstybinės institucijos.

Į teismą dėl nuostolių atlyginimo neva nelegaliai iškilusių statinių savininkai galės kreiptis tik savo lėšomis juos nugriovę.

Kompensaciją teks sumokėti statybą laiminusioms valstybinėms įstaigoms.


 

Liepė nugriauti per metus

 

Prieš penkerius metus „Nidos seklyčios“ bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi nusprendė, kad restorano valdytoja įmonė „Robala“ per vienus metus privalo nugriauti svečių namus, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir pastogę.

Pagrindinis motyvas: per rekonstrukciją 2004 metais iškilę statiniai esą nebūdingi Kuršių nerijai, įtrauktai į UNESCO gamtos ir kultūros paveldo sąrašą, – darko nacionalinio parko kraštovaizdį.

 

Buvo gavę net ES paramą

 

„Robalos“ direktorius Romas Kvaselis teigė, kad statyboms buvo gauti visi reikiami valstybės įstaigų ir Neringos savivaldybės leidimai, net Europos Sąjungos finansinė parama.

Užsimoję ginti viešąjį interesą Klaipėdos prokurorai teigė kitaip – rekonstruojant restoraną esą pažeistas Kuršių nerijos generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį ir plotą.

 

Inspekcija užsiundė antstolius

 

Nugriauti svečių namus ir rekonstruoti kitas patalpas kainuos apie 2,5 mln. eurų. LVAT nusprendė, jog būtina griauti namą ir tik paskui savininkams teks prašyti, kad viską atlygintų valstybė.

„Nidos seklyčiai“ neįvykdžius teismo nurodymų projektą anksčiau suderinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paneigė pati save – kreipėsi į antstolius, kad jie išreikalautų baudą. Civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teisėja Aušra Maškevičienė „Robalai“ skyrė 50 eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.

 

Įmonė įstatymų nepažeidinėjo

 

„Robalos“ kaltės dėl neteisėtų statybų neįžvelgta – tokiu atveju pati valstybė turi prisiimti riziką, atsiradusią dėl institucijų aplaidumo. Valstybinių įstaigų klaidos negali būti taisomos su tuo tik formaliai susijusių juridinių ir fizinių asmenų sąskaita.

„Gero administravimo principai valdžios institucijoms neturėtų trukdyti ištaisyti atsitiktinių klaidų, netgi tų, kurios atsiranda dėl jų pačių nerūpestingumo“, – savo nutartyje pažymėjo ne valstybės institucijoms, o „Nidos seklyčios“ savininkams baudas skyrusi teisėja A.Maškevičienė.

Tokia apygardos teismo nutartis, esą pagrįsta Europos žmogus teisių teismo (EŽTT) praktika, „Nidos seklyčios“ šeimininkus privertė sukti galvą, kaip teismo sprendimai atspindi gyvenimo tikrovę?

„Pasakyta, kad nuostoliai dėl valstybės klaidų neužkraunami verslui. Tačiau būtent mes dabar esame priversti savo lėšomis griauti pastatus, mokėti baudas, jeigu vėluotume“, – aiškino R.Kvaselis.

 

Vokiečiai pakraupę

 

Didžioji dalis „Robalos“ akcininkų – Vokietijos verslininkai. Kaip jie vertina situaciją, kai verčiami mokėti už valstybės klaidas, kurias ji pati pripažįsta, iš savo kišenės?

R.Kvaselis sakė, kad vokiečiai šiurpsta: „Viskas įgyta teisėtai, yra visi leidimai, dokumentai pasirašyti atsakingų asmenų. Jiems išvis nesuprantama, koks absurdo spektaklis vyksta Neringoje.“

Be to, patirtis rodo, kad restorano savininkams teks ilgai minti įvairių instancijų teismų slenksčius, kol iš valstybės išsireikalaus kompensaciją.

 

Kauniečiams pavyko susitarti

 

Preiloje tik vasarnamius, o ne žadėtą prieplauką pastačiusiai bendrovei „Sabonis ir partneriai“ po teismų maratono pavyko sudaryti taikos sutartį – neva pakoregavus projektą nelegaliai pastatyti namai liko nenugriauti.

Skirtingai nei „Sabonis ir partneriai“, visus leidimus turėję „Nidos seklyčios“ valdytojai irgi bandė siekti kompromiso: tarėsi su Neringos savivaldybe ir Aplinkos ministerija dėl pigesnio varianto – ne griauti, o rekonstruoti pastatą.

 

Galioja dvejopi standartai

 

Ministerija nesileido į kalbas – jai pavaldi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija „Robalai“ užkūrė teisminį procesą dėl privalomų nurodymų nevykdymo ir baudų.

Restorano savininkams paaiškinta – pirmiau pašalinkite nelegalios statybos padarinius, o paskui tarkitės dėl taikos sutarties. „Nušlavus pastatą valstybė mums turės atseikėti kur kas didesnę kompensaciją, padengti griovimo išlaidas. Kam tai naudinga?“ – nesuprato R.Kvaselis.

Kitas galvosūkis – kodėl vienai nekilnojamojo turto savininkei Neringoje leidžiama sudaryti taikos sutartį, o kitą valstybinės institucijos klupdo ir veja lauk?

„Nidos seklyčios“ savininkai žada ginti savo turtą Europos žmogaus teisių teisme.

 

Atlygins mokesčių mokėtojai

 

Kuršių nerijoje yra ir daugiau teismų sprendimais griautinais pripažintų objektų.

Prie Juodkrantės uostelio buvęs garsus žuvų restoranas jau nušluotas – už valdininkų klaidas iš valstybės biudžeto jo šeimininkams sumokėtos solidžias kompensacijos.

„Nidos seklyčios“ variantas sudėtingesnis – šį restoraną teks ne tik nugriauti, bet ir atstatyti pagal senąjį projektą, koks buvo iki rekonstrukcijos, o tai pareikalaus daugiau lėšų“, – dėstė Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis įsitikinęs, kad šio Nidos restorano svečių namai pastatyti teisėtai, gavus visus leidimus, įvykdžius visas sąlygas. Statinys buvo priduotas kaip tinkamas ir įregistruotas Registrų centre. „Neringoje užsimota nugriauti dar apie dešimt statinių. Juos nušlavus savininkams mokesčių mokėtojų pinigais tektų sumokėti apie 6 milijonus eurų“, – būsimus nuostolius skaičiavo D.Jasaitis.

 

Veja iš namų ir dar tyčiojasi

 

Į Europos žmogaus teisių teismą jau kreipėsi panašioje situacijoje kaip ir „Nidos seklyčios“ savininkai atsidūrę vilniečiai sutuoktiniai E. ir D.Kazlauskai.

Jie įsigijo butą Juodkrantės kotedže, kuris vėliau buvo pripažintas nelegaliu. Apkeliavusi visas teismų instancijas, bet niekur neradusi teisybės, neatgaunanti pinigų už nekilnojamąjį turtą šeima kreipėsi į Strasbūro teismą.

„Mūsų skundo esmė – problema dėl teisėtai įsigyto turto, dėl pilietinės teisės juo naudotis. Valstybė jos išspręsti negali. Tik pasako – atiduokite raktus ir laukite, kada namas bus nugriautas, tada gal sumokės kompensaciją arba nesumokės“, – pasakojo E.Kazlauskienė.

Valstybės kaltė, pasak jos, visiškai įrodyta: „Varčiau dokumentus su klaidų pridariusių, statybas Juodkrantėje laiminusių valdininkų pavardėmis, bet niekam tai nerūpi. Laikas bėga, nematome jokių geranoriškų valstybės įstaigų ketinimų ir pastangų atsiskaityti už savo veiklą.“

Strasbūre teisybės ieško ir daugiau Juodkrantės kotedžuose butus įsigijusių ir iš jų varomų šeimų. Lietuvoje teisinės galimybės jau išsemtos – ore pakibusių naujakurių bėdos niekam neįdomios. Tyla – ir Lietuvoje, ir Strasbūre Nurodymus nugriauti pastatus valstybė duoda greitai, tačiau atlyginti padarytos žalos neskuba. Tuo įsitikino Vijūnėlės dvaru praminto pastato Druskininkuose savininkai.

Prie dirbtinio vandens telkinio stovėjęs namas buvo nugriautas 2019-ųjų spalį. Nors nuo pastato nugriovimo praėjo beveik pusantrų metų, apie žalos atlyginimą jo savininkui

Ž.Poviloniui valstybės institucijos nenori net girdėti. Teismas dar praėjusiais metais atmetė verslininko ir jo žmonos valstybei pareikštą 1,6 mln. eurų ieškinį – jis esą buvo pateiktas per anksti, kol dvaras dar nebuvo nugriautas, todėl buvo neaiški tiksli nuostolių suma. Teikti patikslintą ieškinį Ž.Povilonis žadėjo tik tuomet, kai dėl valstybės veiksmų griaunant jam ir jo sutuoktinei priklausantį pastatą nuomonę pasakys Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). Poviloniai iš EŽTT iki šiol negavo jokio atsakymo nei apie išnagrinėtą, nei apie atmestą skundą.

Sutuoktiniai Poviloniai 2014 metais už 600 tūkstančių litų (apie 174 tūkst. eurų) iš vieno Alytaus gyventojo įsigijo vadinamąjį Vijūnėlės dvarą. 600 kvadratinių metrų pastato statyboms leidimus davė Druskininkų savivaldybė, bet Poviloniai statybomis nesirūpino, nes įsigijo jau pastatytą namą. Netrukus pastato savininkai įsisuko į teismų maratoną – mat viešąjį interesą ginanti prokuratūra pareiškė, kad Vijūnėlės dvaras iškilo neteisėtai, tad jį būtina nugriauti.

Sprendimą dėl pastato griovimo pakurstė tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, 2016 metais savo metiniame pranešime pareiškusi, kad telefonu galima dalyti „zadanijas“ net teisėjams – neva taip buvo gauti statybų kurortinėje zonoje leidimai.

Prezidentės žodį išgirdo visi, kuriems jis buvo skirtas. Namas staiga tapo nelegalus, o Druskininkuose atsirado antroji kurorto juosta, nors iš visų keturių kurortų apsaugos juostos buvo nustatytos tik Palangoje.