Klaipėda 5.7°C
Vasara – ne tik atostogų metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, bet ir sezonas, kai miškuose kyla didžiausia gaisrų grėsmė. Sausame miške gaisras gali įsiplieksti net nuo menkiausios žiežirbos, o jo pasekmės būna itin skaudžios.
Kuršių nerija žavi išskirtine gamta ir miškais, kurie dengia daugiau nei 70 procentų pusiasalio teritorijos bei yra svarbus paukščių migracijos kelias ir namai daugeliui laukinių gyvūnų, todėl miško gaisrai, kurie padaro didžiulius nuostolius pažeidžiamoms ekosistemoms, čia – ypač pavojingi. Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai kyla dėl žmogaus kaltės – aplaidaus rūkymo, kai numetama nuorūka ar degantis degtukas, miške pamestų stiklo šukių ar šiukšlių, palikto neužgesinto laužo. Kuršių nerijoje vyraujantys pušynai bei kalnapušynų masyvai yra ypač degūs, juose ugnis labai greitai plinta, o ją suvaldyti itin sudėtinga. Todėl kiekvienas Kuršių nerijoje besilankantis žmogus turi elgtis ypač atsargiai ir atsakingai, kad nesukeltų gaisro.
Siekiant prevenciškai informuoti Kuršių nerijos svečius apie kylančius gaisro pavojus, šį vasaros sezoną buvo išleistos brošiūros, kuriose pateikiama informacija apie saugų elgesį gamtoje, o pastebėjus gaisrą, prašoma nedelsiant informuoti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Brošiūros parengtos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis ir yra dalijamos Alksnynės kontrolės poste, turizmo informacijos centre bei kitose svečių gausiai lankomose vietose.
Šios prevencinės priemonės parengtos kartu su nacionaliniu parku „Kuršskaja kosa“, įgyvendinant projektą „Kuršių nerija: kova su gaisrais“, kurio tikslas – stiprinti priešgaisrinę saugą ir efektyviau reaguoti į gaisrus bei nelaimes visoje Kuršių nerijoje.
