Dulkys judėjimo ribojimų nepalaiko: koronaviruso statistikoje įžvelgė gerėjimo ženklų

Dulkys judėjimo ribojimų nepalaiko: koronaviruso statistikoje įžvelgė gerėjimo ženklų
AA

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pastebimi pirmieji pandemijos situacijos šalyje stabilizacijos ženklai.

Jis taip pat tvirtina nepalaikantis sostinės mero idėjos dėl judėjimo ribojimų per Kalėdas nepasiskiepijusiems gyventojams.
 

„Pirmuosius tam tikrus nedidelius stabilizavimo požymius Vakarų Lietuvoje mes matome. Tą sakau, kad matytume visą visumą. Kitas dalykas – pastarąsias dvi savaites mums tikrai pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijoje – tai labai svarbi žinutė, nes čia yra pagrindiniai ištekliai, tai kainuoja daugiausia, čia turime didžiausią problemą su aukštos kvalifikacijos gydytojais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Dulkys.

Jo teigimu, į tai šiuo metu ir yra nukreiptos Vyriausybės pastangos.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra viešai pasiūlęs taikyti judėjimo ribojimus per Kalėdas nepasiskiepijusiems žmonėms.

Vis dėlto, pasak A. Dulkio, tokia priemonė dabar nebebūtų taikli.


 

„Judėjimo ribojimai kaip priemonė buvo efektyvi, kai mes neturėjome vakcinų. Ji yra labai brangi, sudėtinga ir šiai dienai mes jos tikrai neplanuojame“, – komentavo ministras.
 

Šviesa tunelio gale? Iš juodos zonos ištrūko viena šalies savivaldybė

Juodas Lietuvos epidemiologinis žemėlapis ketvirtadienio rytą pateiktais Statistikos departamento duomenimis, vėl turi vieną iš prasčiausios zonos ištrūkusią savivaldybę – Pagėgių savivaldybę.

Visos šalies savivaldybės juoda spalva nusidažė sekmadienį, kai „pasidavė“ paskutinė raudonoje zonoje buvusi Ignalinos rajono savivaldybė.

Pagėgių rajono savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 449,1 atvejis.

Ir toliau prasčiausia epidemiologinė padėtis fiksuojama Klaipėdos mieste. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 2047,6 atvejo.

Visgi, pandemijos dinamiką sekantis žemėlapis rodo, kad vis daugiau vakarų Lietuvos savivaldybėse pandemija slopsta. Jos bene pirmosios Lietuvoje prieš kelis mėnesius pateko į juodą COVID–19 zoną.

Visoje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1389,6 atvejo, teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas siekia 17,6 procento.

Pandemijos pagreitis – 21,6 procento.

COVID-19 statistika: 2994 nauji atvejai, 26 mirtys, pirmą skiepą gavo 3,2 tūkst. žmonių

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.

Praėjusią parą 3226 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 10 tūkst. 675 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1984 COVID-19 sergantys žmonės, 155 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek pakilo ir siekia 1389,6 atvejo.

Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 17,6 procento.

Ligoninės ir mirtys

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 184 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.

82 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1664 žmonėms.

Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.

Aštuoni mirusieji priklausė 70–79, septyni – 80–89 metų grupėms. Dar keturi mirusieji buvo vyresni nei 90-ies, po tris žmones priklausė 60–69 ir 50–59 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo per 40-imt. Pilnai paskiepyti buvo penki iš jų: du – vyresni nei 70-ies metų, ir po vieną – vyresnį nei 80-ies, 60-ies ir 50-ies metų žmogų. Iš 6 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepytas buvo 331.

Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 11,5 tūkst. mirčių.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 90,5 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 5022 žmonės.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 64,9 proc. gyventojų. Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 67,5 procento.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,5 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota beveik 3,4 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,1 mln. dozių.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 418 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 31,7 tūkstančio – keliais tūkstančiais mažiau nei ankstesnę parą.

 

delfi.lt