Klaipėda 14.3°C
Dovilų etninės kultūros centro etnologo Helmuto Lotužio teigimu, Šv. Jono išvakarės - tai tinkamiausias laikas žoliauti – prisirinkti vaistinių žolynų visiems metams.
Pasak Helmuto Lotužio, seniau nebuvo mados dovanoti gėlių puokštes. „Kur čia, kaime... Ar aktualu? Neaktualu. Galbūt mieste? Galbūt... O kaime juk tiek visko turi – visos pievos tavo... Visos gėlės tavo... Ko daugiau reik‘...“, – šypsosi žinomas kisiniškis.
Sunegalavus reikiamas vaistas visada buvo netoli – „kiemi“. Tiktai reikėjo rasti... Kartais augalai paslaptingai palieka, apleidžia sodybą... Galbūt pajunta, kada žmogui jų reikia, o kada ne...
Helmutas Lotužis teigė, kad jų namuose žolininkė buvo senoji omama. Mama nelabai pasitikėjusi tokiu gydymu, bet kai buvo blogai, vaistinius augalus vartojo ir mokėjo juos tinkamai paruošti. Net ir tėtis, kai sunegaluodavo, mamos prašė: „Nu, pataisyk man tų bobžolių“...
Vaistinis šalavijas, nepaprastai kvepiantis augalas. Nuo peršalimo, gerklei skalauti.
Islandinė kerpena naudinga kvėpavimo takams (dabar visi ją žinome iš populiarių reklamų). Čia [Kisiniuose] ją žmonės vartojo nuo seno. Auga miškuose, sausose vietose. Jei eisi basas, saugokis neužlipti, nes gali koją persidurti... O po lietaus reikia būti itin atsargiam, kad ant šio augalo nepaslysti!
Nepatingėkite prisiskintišeivamedžio žiedų! Suskubkite, kol dar žydi, kol pats laikas! Jei visoje Lietuvoje nuo peršalimo plačiai vartojami liepžiedžiai, avietės, tai čia, Klaipėdos krašte – šeivamedis. Nuo temperatūros tai pirmas ir geriausias vaistas. Liepžiedžių vaikams, ypatingai berniukams, neduodavo. lr bręstančiam vaikui jų vartoti nevalia. O šeivamedis – puikiai tinka . Juodojo šeivamedžio uogos nuo seno naudotos sirupui ir vynui gaminti. Progos turėjusios būti ypatingos...
Kur buvo sodinamas šeivamedis? Pasižiūrėkim į senas šišioniškių sodybas... Juk prie jų šeivamedžių krūmeliai augo! Tai apsauga nuo blogos akies.
Debesylo šaknys vartojamos su medumi. Naudingos kvėpavimo takams, bronchams, astmai gydyti. Jis ne pievose auga, o prie namų, darželyje. Anksčiau buvo nepamainomas vaistas, o šiandieną retoje sodybose berasi, nes turi būti sodinamas.
Melisa. Šis augaliukas puikiai visiems žinomas ir plačiai vartojamas, nes malonaus skonio, ramina galvos skausmus.
Karvadantis naudojamas podagrai gydyti. Reikia pagaminti užpilą ir juo trinti. Gerti negalima.
Raktažolių arbata gydo sinusitą, o lapus galima valgyt tiesiog pusryčiams . Tereikia sudžiovinti, sutrinti ir pasibarstyti ant duonos su sviestu. Tai ir skanus maistas, ir vaistas. Tinka imunitetui stiprinti.
Šį paslaptingą augalą sutrynus juntamas ypatingas aromatas. Jį vadino mentoru. Kiti žinomi pavadinimai: balzaminė bitkrėslė, muskatinis šalavijas. Naudotas kepant varškės pyragą, pritrūkus migdolų. Išdžiovintus reikia sutrinti – nuostabus kvapas!
Gerai tonizuoja. Tik reikia ne arbatą gerti, o kojas užpile mirkyti. Patikėkit, atlikus procedūrą norisi šokinėti. Dvaruose šį augalą panaudodavo alaus gamyboje.
Pas Helmutą Lotužį kvapnusis augalas buvo išnykęs. Tačiau labai vertingą vaistažolę augina ir kiti šišioniškai. Šis mentoras atsivežtas iš Priekulės, iš Marijos Skrabs darželio.
Visi žinom tą augaliuką... Metylė, pelynas nuo skrandžio, pilvo skausmų.
Laukinė našlaitė –laukinė blezdingė. Gėrė kartu su žemuogėm, tik be šaknikių. O jeigu dar pridėsi dilgėlių, tai puikiai tiks kraujui atstatyti, valyti. Gelbsti paauglystės amžiuje, kai vargina spuogai.
Kalmai [ajerai] gydo skrandžio negalavimus. Reikia užpilti degtine ir vartoti po keletą lašų. Šaknys naudingos ir virškinimui gerinti. Gaila, šiandien jų mažai kur begalima rasti.
Mėtą visi žinom. Yra įvairių rūšių. Gumbo mėtos gydo onkologinius susirgimus.
Jeigu akys traiškanoja, reikia naudoti akišveitą. Tinka akims skalauti, plauti. Augalo nuoviras ypatingai vertingas vyresnio amžiaus žmonėms.
Raskila vadinta „fraumantelei“(vok. Frauenmantel). Raskilos lapeliai atrodo tikrai „poniškai“, kaip „ponios paltas“, todėl ir vadino vokiškai – „fraumantelei. Tinka kraujo spaudimui sureguliuoti.
Šilinis gvazdikas. Vadino laukinėm nėgelkom. Širdžiai pirmieji vaistai. Padeda ritmui sutrikus.
Macytinė. Nuo stipraus (migreninio) galvos skausmo.
Ugniažolę turbūt visi žino... Gydo onkologinius susirgimus. Tačiau vartoti reikia labai labai atsargiai. Padauginus galima pakenkti sveikatai negrįžtamai... Perdozavus pajuntamas neigiamas poveikis – viduriavimas. Tada reikia mažinti dozę.
Vynrykštė. Raminantis augalas, padeda nuo nervinio streso, miegui. Jeigu žiedeliai yra, labai gerai... Šaknys gydo sumušimus ir gelbsti gyvatei įkandus, kurią miške buvo galima sutikti.
Kietis naudotas vyriškoms problemom spręsti, prostatai gydyti. Reikia pridėti dar varpučio, dobiliuko ir lipiko... Būdavo toks ritualas: varputį susuka, padaro vainiką, po to kryžiumi sudeda kietį, lipiką ir dobiliukų žiedelių.
Sako, kad burtų ir magijos nebuvo šiam krašte... Jeigu sveikatai reikia – žmonės išbandydavo viską.
