Klaipėda 11°C
Apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus, - praneša Registrų centras.
Dėl šio netikslumo gyventojai gali nesulaukti svarbios siuntos ar laiško iš artimųjų, informacijos iš valstybės institucijų, pavyzdžiui, "Sodros" apie gyventojui priklausančią išmoką. Netikslūs adresai gali apsunkinti ir adresų duomenis savo veikloje naudojančias pagalbos tarnybas, kurios kartais gali gaišti brangų laiką ieškodami nelaimės vietos.
Dvi pagrindinės institucijos, savo veikloje naudojančios Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre esančią informaciją apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, yra Lietuvos policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Būtent policijos pareigūnai ir ugniagesiai-gelbėtojai yra tie, kuriems tikslios įvykio koordinatės gali nulemti tai, ar jiems pavyks laiku suteikti pagalbą.
"Gyventojų registro duomenys apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas yra teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios šiuos duomenis naudoja norėdamos susisiekti su gyventojais ir taip atlikti jiems pavestas funkcijas. Pagalbos tarnybų pareigūnams šie duomenys padeda greitai identifikuoti asmenis ir esant reikalui operatyviai rasti įvykio vietą. Todėl, norint išvengti galimų nemalonumų, tikslios ir aktualios informacijos apie gyvenamosios vietos adresą pateikimu turėtų susirūpinti kiekvienas iš mūsų", - sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Siekdamas sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į netikslių adresų problematiką ir paskatinti juos imtis veiksmų bei atnaujinti netikslius duomenis apie save.
Policija ir ugniagesiai susiduria su problemomis
Duomenis apie savo gyvenamąją vietą gyventojai gali pateikti per deklaravimo įstaigą, dažniausiai seniūniją, arba elektroniniu būdu. Šie duomenys kaupiami Gyventojų registre, iš kurio vėliau teikiami į kitus registrus ir informacines sistemas. Esant netiksliam asmens gyvenamosios vietos adresui šiuos duomenis naudojančios institucijos negali atlikti savo funkcijų, suteikti gyventojams svarbių paslaugų.
"Asmenims neatnaujinus savo deklaruoto gyvenamosios vietos adreso, visi procesiniai dokumentai keliauja ne tuo adresu. Viena iš opiausių problemų - tai kaimo vietovių adresai, nes asmuo turi deklaruotą gyvenamosios vietos adresą nuo gimimo, kai gyvenvietė ar kaimas net neturėjo gatvės ir namo numerio", - sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot jo, esant netiksliam gyventojo deklaruotos vietos adresui, policija negali naudotis Administracinių nusižengimų registro funkcionalumais ir negali išsiųsti gyventojams aktualių procesinių dokumentų.
Su nepatogumais savo veikloje susiduria ir ugniagesiai gelbėtojai.
"Mums kelia problemų situacijos, kai nekilnojamojo turto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, kai nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir pastatas neturi adreso. Be to, netiksli gyventojų deklaruojamo gyvenamosios vietos adresų informacija gali turėti įtakos vykdant veiklos analizę, kai vertiname gyventojų skaičių ir įvykių santykį atskirose teritorijose. Jei netiksli deklaruojama vieta, netikslus ir gyventojų skaičius. Tai iškraipo mūsų išvykimų analizės rezultatus", - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Gediminas Šukšta.
Paprasta patikrinti, ar adresas yra tikslus
Duomenys apie gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresus yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kuriuo duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Registrų centras sukūrė specialią aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu www.registrucentras.lt/savitarna.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir kt.
Esant netiksliam deklaruotos gyvenamosios vietos adresui gyventojų gali nepasiekti laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija bei dokumentai, šiuos duomenis naudojančios pagalbos tarnybos gali užtrukti ieškodamos nelaimės vietos, taip pat gyventojų gali nepasiekti kitų institucijų, pavyzdžiui, teismų, antstolių ar policijos, siunčiami pranešimai ir dokumentai.
