Klaipėda 6°C
Bankai praneša, kad sukaupti lietuvių indėliai – rekordiniai, todėl vieni ekonomistai tiki, jog vos karantino suvaržymai bus atlaisvinti, gyventojai pradės leisti per karantiną sukauptus pinigus. Tačiau kiti tikina, kad bus ir tokių, kurie dirbs ne tam, kad pinigus išleistų pramogoms, o kad grąžintų skolas.
Pasibaigus karantinui – netaupys
Ekonomistas Marius Dubnikovas turi tvirtą nuomonę – atlaisvinus karantino suvaržymus žmonės pinigus pradės leisti stipriai. Atlaisvinimas greičiausiai sutaps su vasaros sezonu, kai lietuviai įprastai yra linkę išleisti daugiau pinigų, atostogauti. Po tokios įtemptos žiemos daugelis esą norės jaustis laisviau. Anot jo, pinigai gali būti panaudoti skirtingai.
„Jeigu sąskaitose susikaups reikšmingos pinigų sumos, dalis juos panaudos atostogoms ar kažkam, dalis pradės galvoti, kad gal su tais pinigais reikėtų ką nors nuveikti, pavyzdžiui, investuoti. Bet čia tik tie, kurie turės didesnes sumas. O šiaip tai žmonės tikrai pinigus leis. Pirmą dieną, kai jau bus galima nueiti į barą, gal eilės dar nebus, bet rasti laisvą vietą bus tikrai sunku“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas.
Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje registruojama 16 proc. darbo neturinčių gyventojų. Tačiau M.Dubnikovas paminėjo, kad šie skaičiai po karantino gali keistis.
„Tie, kurie turi darbą, gauna pajamas, jausis laisviau. Bet reikia suprasti, kad, kai viskas atlaisvės ir kavinės atsidarys, atsiras aptarnaujančio personalo poreikis. Ir tie, kas galbūt šiandien neturi darbo, jį turės po to, kai pandemija pasitrauks. Šiuo atveju ir jie grįš į vartojimo rinką“, – aiškino jis.
Išlaidauti galės tik pusė gyventojų
Pasak banko „Swedbank“ Finansų instituto direktorės Jūratės Cvilikienės, Lietuvoje yra dvi skirtingos žmonių grupės.
„Yra vieni žmonės, kurie neteko darbo, yra prastovose, jų veikla buvo apribota, prižiūrėjo vaikus ar dėl ligos negalėjo dirbti. Gali būti, kad šie žmonės kurį laiką dirbs tam, kad atiduotų skolas, nes galbūt šiandien nepavyksta jų padengti. Tyrimai rodo, kad maždaug 55 proc. žmonių nesutaupė atliekamų pinigų per karantinus ir tikrai gyvena sunkiai.
Bet yra nemaža dalis žmonių, beveik pusė, kurie atvirkščiai – sukaupė labai didelius rezervus dėl to, kad atlyginimai nepasikeitė, bet jie nepatyrė kelionių, rūbų ar net transporto išlaidų. Ta dalis žmonių yra pajėgi, išsiilgusi ir malonumo, ir paslaugų. Labai tikėtina, kad jie tikrai negailės lešų atlaisvinus karantiną“, – portalui lrytas.lt teigė J.Cvilikienė.
Visgi visuotinis išlaidų šoktelėjimas gali būti matomas. Tai specialistai pastebėjo ir po pirmo karantino – žmonės negailėjo pinigų atostogoms, prekėms, restoranams ir kitoms paslaugoms.
„Yra objektyvių priežasčių – žmonėms reikės apsikirpti ir matysime tą šuolį. Tikriausiai kirpėjai jau dabar registruoja žmones. Natūralu, kažkokių paslaugų negauta arba buvo atidėti pirkiniai, rūbai, tai jų labai norėsis, tikrai matysis atsigavimas ir džiaugsmas“, – tikino J.Cvilikienė.
Toks išlaidavimas greičiausiai nesitęs itin ilgai. Pavasarį, vasarą, kada įprastai žmonės atostogauja, daugiau bus išleista pramogoms. Tačiau, anot J.Cvilikienės, jau rudenį, kai lietuviai grįš į darbus, mokyklas ir įprastą gyvenimo režimą, sugrįš ir į normalų išlaidų ritmą.
Gali pristabdyti baimė Dėl rekordinių indėlių bankuose ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka turi skeptišką nuomonę.
Pasak jo, bankuose pinigus sukaupė tik nedidelė gyventojų dalis – tie, kurie turi pastovias aukštas pajamas. Jie leisti pinigų nesustojo net per karantiną.
„Tie bankininkai, kurie sako, kad žmonės turi sukaupę daug pinigų, nepasako, kaip tie pinigai pasiskirstę. Kada atliekami tyrimai ir klausiama žmonių, ar jie galėtų padengti nenumatytas išlaidas, kurios būtų apie 350–400 eurų, 40 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad negalėtų. Vadinasi, jie neturi jokių santaupų.
O tie, kurie turi didelius indėlius, jų ir karantinas nelabai varžo. Negali nueiti į restoranus, nuvažiuoti prie jūros, į Druskininkus, bet kitose srityse pirkimas nėra varžomas. Jie užsisako paslaugas, maistą ir kitas prekes į namus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Lazutka.
Kaip jis sakė, buitinės technikos, statybos ir nekilnojamojo turto rinkos šiuo metu veikia, nėra uždarytos, todėl čia stipraus pirkimų šuolio galime neišvysti.
Vis tik paslaugų sektorius – grožios paslaugos, kavinės, viešbučiai – tikėtina, kad sulauks klientų antplūdžio. Tačiau išlaidas pristabdyti gali žmonių baimė.
„Dar neaišku, kaip greitai viskas atsidarys. Tie, kurie prižiūri pandemiją ir karantiną, sako, kad pasiskiepijimas lemia ne viską, dar reikės saugotis. Nežinia ir kaip greitai ta pandemija atsitrauks, o kai ne visi pasiskiepiję irgi nedrąsu gali būti kažkur eiti“, – svarstė R.Lazutka.
