Pajūryje fiksuojamas labai įdomus reiškinys

Lietuvos hidrometeoroligijos tarnyba informuoja, kad šiuo metu pajūryje galima pastebėti labai įdomų reiškinį - Lietuvos paplūdimiai tapo platesni. 

Kaip informavo Klaipėdoje dirbanti Meteo specialistė, tai yra gana retai pasitaikantis, bet labai įdomus reiškinys – stipri jūros vandens nuopūta/nuotvanka.

Ji susidaro, kai ilgesnį laikotarpį visame Baltijos jūros regione pučia rytinių krypčių vėjai t. y. nuo žemyno (Lietuvos) į jūrą (Švedijos link) ir todėl vandens lygis mūsų pajūryje pastebimai nukrenta.

Paprastai vandens lygio nukritimas nebūna toks žymus ir daugelis jo net nepastebi.Na o šiuo atveju, dėl regione įsitaisiusio anticiklono ir rytų–pietryčių vėjų jūros vandens lygis, lyginant su vidutine šių metų vasarį buvusia reikšme, kovo 14-ąją buvo nukritęs net 0,7 metro (arba net ~0,9 m žemiau nei buvo vidutiniškai vasario pirmąjį dešimtadienį).

„ Tai yra labai daug. Paprastai laikoma, kad vandens lygio nukritimas 1 cm atidengia apytiksliai 1 metro ilgio krantą. Taigi, nesunku paskaičiuoti, kad vidutiniškai paplūdimiai laikinai praplatėjo ~70–90 metrų. Penktadienį vandens lygis vėl pradėjo kilti, tačiau jūros vanduo tebėra ~55 cm žemiau nei buvo vidutiniškai vasario mėnesį", - rašoma Meteo pranešime.

Nors toks reiškinys atrodo labai įdomiai (išnyra jūroje gulintys akmenys, pasirodo salelės, formuojasi ežerėliai), tačiau Klaipėdos uostui jis nėra ekonomiškai naudingas. Dėl kritusio vandens lygio nebegalima pilnai pakrauti krovininių laivų (nes kitaip jie pasiektų Klaipėdos kanalo dugną) ir tai reiškia netektas pajamas ar net nuostolius.

Paskutinį kartą panašaus lygio nuopūta/nuotvanka buvo fiksuojama 2022 m. rugsėjo pirmoje pusėje.