Klaipėda 1°C
„Aš šiandien gavau įspėjimą iš virtualaus patrulio!“ – skundžiasi kaimynei Rasa. Moteris socialiniame tinkle išplūdo jai nepatikusį asmenį ir kitą dieną sulaukė skambučio. O jos kaimynė, pasirodo, net 15 tūkst. Eur atidavė sukčiams, paspaudusi vos kelis mygtukus.
Pinigai dingo po kelių akimirkų
Rasa – jau suaugusi moteris, jai daugiau nei 40 metų. Užima aukštas pareigas tarptautinėje įmonėje. Regis, išsilavinusi moteris turėtų suprasti, kur ir kaip dera elgtis. Visgi jai neatlaikė nervai, perskaičius vieno asmens įrašą, ir ji savo pyktį išliejo komentaruose. „Ramiau“ širdyje buvo tik iki kitos dienos, kol gavo žinutę iš virtualaus patrulio… Nežinojo nei kad toks egzistuoja, nei kad komentarai yra sekami ir už juos gali būti pradėtas net ikiteisminis tyrimas. Rasai užteko prevencinio pokalbio, kad suprastų, jog reikia kur kas atsargiau reikšti nuomonę internete.
Kaimynė Dalia pasimokė dar skaudžiau. Ji neteko visų savo santaupų, kurias tiesiog keliais mygtukais „atidavė“ sukčiams. „Aš gavau žinutę, kad mano SMART-ID užblokuota. Žinutėje buvo nuoroda. Aš ją ir paspaudžiau...“ – prisimena 50-metė Dalia. Po šio žingsnio jai dar reikėjo prisijungti prie el. bankininkystės, suvesti SMART-ID kodus. Viskas – tiek užteko, kad visi banko sąskaitoje buvę 15 tūkst. Eur atsidurtų sukčių rankose. „Būkite budrūs, viskas surežisuota taip gerai, kad sunku patikėti, jog tai tik sukčiavimo schema“, – dabar jau kitus įspėja nukentėjusioji.
Policijos taikinys – internetas
Pabendrauti su virtualiu patruliu teko tikrai ne vien Rasai. Nuo praeitų metų balandžio 6 d. virtualus patrulis ėmė stebėti vartotojų elgesį internete.
– Kokios erdvės internete stebimos? – klausėme Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo RamūnoMatonio
– Didžiausias dėmesys skiriamas socialiniam tinklui „Facebook“, tačiau stebimi ir kiti socialiniai tinklai („Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir kt.), pardavimų portalai, naujienų portalai.
– Virtualus patrulis veiklą pradėjo pernai pavasarį. Už kokius komentarus / veiklą daugiausia įspėta?
– Nuo veiklos pradžios iki 2021 12 31 virtualus patrulis policijos įstaigoms aplinkybių patikslinimui perdavė 102 surinktas medžiagas dėl įvairių pažeidimų el. erdvėje: neapykantos kurstymas – 15; sukčiavimai – 36, nelegali prekyba – 27; pornografijos viešinimas – 2; smurto viešinimas – 1; viešosios tvarkos pažeidimai internete – 16 ir kt. Iš perduotų medžiagų įstaigoms pradėta 40 administracinių nusižengimo teisenų, 28 ikiteisminiai tyrimai, vesti 8 prevenciniai pokalbiai.
Ne dėl visų pastebėtų galimų pažeidimų el. erdvėje informacija būdavo perduodama policijos įstaigoms, tam tikrais atvejais, kai pažeidimas negrubus, asmenys būdavo viešai įspėjami komentaruose, parašant įspėjimą iš virtualaus patrulio „Facebook“ puslapio. Tokių atvejų nustatyta 64. Dažniausiai viešai įspėjama dėl komentarų, kuriuose yra neapykantos kurstymo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių.
Sukčiavimai buvo įvairaus pobūdžio, apie kiekvieną sukčiavimo schemą virtualus patrulis informuodavo visuomenę savo „Facebook“ puslapyje, kad būtų galima užkirsti kelią tolimesniems sukčiavimams. Elektroninėje erdvėje sukčiavimai dažniausiai vyksta siekiant vieno tikslo – išvilioti iš asmenų pinigus, siūlant įvairias paslaugas, iš tikrųjų jos nesuteikiant. Pavyzdžiui, siūlo įsigyti galimybių pasus, vairuotojų pažymėjimus, įvairius daiktus – kompiuterinius žaidimus, transporto priemones, jų dalis, malkas, elektronines cigaretes ir t. t., kurių neišsiunčia bei pinigų negrąžina.
– Ar žmonės įsitraukia į šią veiklą, siųsdami pranešimus apie pastebėtus komentarus viešojoje erdvėje?
– Taip, neabejingi piliečiai aktyviai įsitraukia į šią veiklą, siųsdami pranešimus – nuo 2021-04-06 iki 2021-12-31 virtualus patrulis iš viso gavo 3 380 įvairaus pobūdžio pranešimų / informacijų iš piliečių. Iš jų – 2 963 pranešimus gavo per „Facebook“ puslapį „Policijos virtualus patrulis“, o 417 – el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.
Internete tykantys pavojai
– Vasario 8 d. – Saugesnio interneto diena. Kodėl svarbu kalbėti apie elgesį virtualioje erdvėje? – paklausėme elektroninių ryšių bendrovės „Splius“ rinkodaros direktorės Ingos Karickienės.
– Virtuali erdvė seniai nebėra ta vieta, apie kurios saugumą reikia aiškinti vien tik vaikams. Internetas tapo pavojinga erdve ir suaugusiesiems, jie dabar turi labai daug pasverti ir pagalvoti apie tai, kas anksčiau mums atrodė taip paprasta ir nekalta – įvairūs el. laiškai, komentarų rašymas, nes grėsmės tyko mūsų visų. Yra daug pavyzdžių, kai nukenčia, regis, išsilavinę, apie technologijas ir internetą išmanantys žmonės.
– Kokie pavojai tyko?
– Pirmiausia – negalima aklai pasikliauti visa internete randama informacija. Yra atvejų, kai paaiškėja, jog vaizdo įrašuose / straipsniuose pateikiama surežisuota propagandinė informacija: kalba melagingai pristatomi asmenys, aptariamos neegzistuojančios vietovės ir pan.
Būtina labiau pasidomėti ir svetainėmis. Pvz., buvo aptikta svetainė, kur pardavinėjami traktoriai. Pasirodo, ji netikra, o darbuotojai – atsitiktiniai žmonės, kurių turbūt ir nuotraukos pavogtos iš socialinių tinklų.
Galima patekti į šantažuotojų pinkles. Ryškus pavyzdys – neseniai nuskambėjusi istorija apie radviliškietį, kuris buvo apkaltintas pornografijos gaminimu ir platinimu, nors iš tiesų pateko į nusikaltėlių rankas ir apsinuoginti vaizdo skambučio metu jo paprašė nepažįstamoji, kuri vėliau ėmė jį šantažuoti, o jos IP nustatytas Afrikoje.
Atsargiems reikia būti gavus bankų, draudimo kompanijų, lošimų organizacijų ir pan. žinutes su tam tikromis nuorodomis. Tai dažniausiai būna kenkėjiški virusai ir žmonės gali patirti rimtų finansinių nuostolių.
– O kokius veiksmus atlieka interneto tiekėjai, siekdami apsaugoti vartotojus?
– Mes, kaip įmonė, gauname labai daug DOS atakų (kibernetinė ataka, skirta informacinių sistemų užvaldymui, sutrukdyti vartotojų prisijungimui prie serverių, – aut. past.), blokuojame jas. Yra labai stiprios ugniasienės, DOS atakoms gaudyti sukurta speciali sistema, kuri jas aptinka ir neutralizuoja, kol nepasiekia kliento. Ir jie nieko nepajunta. Viskas įvyksta mūsų sistemose, mūsų serverinėje.
Be to, įmonėje yra paskirtas darbuotojas, kuris greitai ir operatyviai atsako į policijos užklausas dėl IP adresų nustatymo, iš kurių atlikti tam tikri nusikalstami veiksmai. Tokių prašymų sulaukiama labai daug. Kaip atpažinti galimai nusikalstamą veiklą internete, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų yra reguliariai mokomi ir įmonės darbuotojai.
Saugaus naudojimosi internetu patarimai:
1. Neatidaryti nežinomuose laiškuose esančių nuorodų, net jei laiškas atrodo iš žinomo siuntėjo (bankas, draudimo kompanija ar pan.). Jei laiškas yra iš banko ir jame yra nuoroda, interneto naršyklės adreso laukelyje labai rekomenduotina pačiam suvesti bankinio puslapio nuorodą ir prisijungus ieškoti banko informacijos. Bankas ar kita kompanija, siųsdami el. laiškus, visada tą pačią informaciją pateikia ir savo puslapio kliento paskyroje.
2. Neatidaryti laiškuose gautų priedų (dokumentų, nuotraukų ar pan.), jei siuntėjas jums nežinomas. Net nekaltas paveikslėlis gali būti užkrėstas virusu ir to paveikslėlio pažiūrėjimas jums gali pridaryti daug bėdų.
3. Visiškai nereaguoti į SMS ar kitomis priemonėmis gaunamas žinutes, kuriose prašoma imtis skubių priemonių, kad būtų galima apsaugoti savo banko sąskaitą ar kokią nors paskyrą. Jokiu būdu niekam neteikti prisijungimo kodų ar bet kokios kitos asmeninės informacijos.
4. Naršant interneto puslapiuose, galimi iššokantys langai, prašantys priimti ir patvirtinti ar atmesti siūlomas sąlygas. Tokius pranešimus reikia LABAI ĮDĖMIAI perskaityti ir neskubėti spausti mygtuko OK.
5. Nepalikti neužrakintų išmaniųjų įrenginių be priežiūros pašaliniams prieinamose vietose (kavinėse ar pan.). Nesąžiningi asmenys gali tuo pasinaudoti. Saugoti prisijungimo kodus ir neįvesti jų, matant pašaliniams.
6. Nerekomenduojama viešose Wi-Fi prieigos zonose jungtis prie bankų ir kitų svarbių sistemų.
Užsakomasis straipsnis
