Lietuvos pajūryje šiukšlintojai palieka ne tik nuorūkų - rastas ir telefono numeris

Lietuvos pajūryje šiukšlintojai palieka ne tik nuorūkų - rastas ir telefono numeris
AA

Pažvelkite, kaip atrodo pajūrio šiukšlintojo veidas! Išpūstos, tačiau besimėtančių saldainių popierėlių nepastebinčios akys, pageltę nuo rūkymo dantukai, plaukai styro kaip plastikiniai šiaudeliai. Jo rankoje - susprogęs helio balionas su pririštu telefono numeriu. Galite tuoj pat paskambinti ir pasveikinti. Arba išbarti, kad šiukšlina Baltijos pajūrį! Jei savaitgalį leisite prie jūros, gerai apsidairykite - panašius šiukšlintojus galima aptikti kas šimtą metrų!

šiukšlės klaipėda

Siekis - 7 kartus švariau

Lietuvos pajūris gana švarus, - greičiausiai pasakysite, jei lankėtės jame pastaraisiais metais. Taip, tiesa, jis nė iš tolo neprimena šiukšlynų Azijos ar Afrikos pakrantėse, tačiau beveik dešimtmetį Lietuvos paplūdimius tyrinėjantis klaipėdietis mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas ragina neužsiliūliuoti. Šiukšlių, kurios randamos pakrantės ruože Lietuvoje, kiekis net 7 kartus viršija europinę normą, apibrėžiančią gerą paplūdimio būklę. 

100 metrų Baltijos jūros pakrantės ruože Lietuvoje vidutiniškai aptinkami 146 vienetai įvairių šiukšlių, ilgesnių nei 2,5 cm. Siekiamybė - neviršyti 20-ies vienetų. 

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką reiškia šie skaičiai ir vizija, dr. A. Balčiūnas padrąsina išbandyti neįprastą atostogų pramogą: nubrėžti brūkšnį paplūdimyje, kuriame ilsitės, atskaičiuoti nuo jo 150 žingsnių ir šioje maždaug 100 metrų pajūrio atkarpoje surinkti visas plika akimi matomas šiukšles. Galiausiai - suskaičiuoti. 

„Ties Kunigiškėmis, spėčiau, bus daugiau nei 100 vienetų atliekų ir jų fragmentų“, - sako mokslininkas, tokius paplūdimio stebėjimus kartu su komanda nuo 2013-ųjų rengiantis keturis kartus per metus. Iš pradžių buvo stebima dešimt vietovių, dabar - keturios.

Šiukšles paslepia smėlis

6 valandą ryto paplūdimys beveik tuščias. Iniciatyvos „Atliekų kultūra“ bendraautorė, tvarumo dirbtuvių rengėja Milda Paukštė brėžia brūkšnį ties persirengimo kabina Kunigiškių paplūdimyje ir skaičiuodama žingsniuoja į Palangos pusę. Atliekų beveik nepastebi - vos vieną kitą nuorūką ir daugybę žuvėdrų pėdsakų smėlyje. 

Šimto metrų atkarpa baigiasi pasiekus trečią persirengimo kabiną. M. Paukštė išsitraukia iš anksto pasiruoštą maišą ir ima žvalgytis. Didelių šiukšlių kaip buteliai ar plastikiniai maišeliai nematyti, bet geriau įsižiūrėjus akis ima kliūti už smėliu užpustytų saldainių popierėlių ir jų dalių, plastiko juostelių, kurios naudojamos dovanoms aprišti ar balionams pririšti, atplaišų, gėrimų šiaudelių, plastikinių saldainių pagaliukų, nuorūkų, metalinių ir plastikinių butelių kamštelių, pajūrio žaislų lūženų. Mildos maišas ėmė pilnėti. 

Iš smėlio ištrauktas žalias susprogęs balionas su virvele, panašu, iki Kunigiškių paplūdimio įveikė netrumpą kelią. Laminuotoje kortelėje nurodytas telefono numeris ir kvietimas danų kalba pasveikinti jubiliatą 50 metų proga. 

Tai - ne vienintelė kryptis, kurią nubrėžė radiniai. Čiuožimo bilietas - nuoroda į „Pramogų areną“ Vilniuje, paplūdimio skėčio etiketė - į Vokietiją, maudymosi kostiumėlio etiketė - į kilmės šalį Kiniją, cigarečių „Minsk“ nuorūkos - į kaimynę Baltarusiją. Ploni, viršuje užrišti, šone išplėšti ir kepta duona kvepiantys maišeliai, panašu, buvo įsigyti čia pat paplūdimyje iš nelegaliai dirbančių maisto prekeivių: „Kepta duona! Karšti čeburekai!“ 

Vytelių pynimai prie kopų ir dumblių juostos sulaiko didesnes šiukšles: besimėtančias drėgnas servietėles, plastiko maišelius, vienkartines stiklines su dangteliais ir šiaudeliais. Dauguma jų - plastikiniai, nors jau metus ES šalyse galioja draudimas prekiauti šiais vienkarinio plastiko gaminiais. 

Prie vandens, kur įprasta ieškoti gintarų ir akmenukų, M. Paukštė surinko saują stiklo duženų. Pakliuvę į rūšiavimo konteinerius stiklo buteliai būtų perdirbti, užuot mėtęsi pajūryje. 

Pasivaikščiojimo pajūryje laimikis toks: cigarečių nuorūkos - 35 vienetai, saldainių popierėliai - 22, plastikiniai gėrimų šiaudeliai - 7, balionų juostelių ir panašių plastiko atliekų fragmentai - 15, plastikiniai maišeliai - 8 ir daugybė pavienių radinių - nuo butelių kamštelių iki kojinių. 

Iš viso - 190 vienetai atskirų, bent 2,5 centrimetro ilgio atliekų. Daugiau nei Lietuvos vidurkis ir dar toliau nuo europinės normos. 

„Tenka pripažinti, kad nešiukšlinti geriausiai motyvuoja pinigai. 2014-aisiais įdiegus depozito sistemą, tuščių butelių mūsų pajūryje drastiškai sumažėjo. Veikia ir aplinkosauginis švietimas - pastaraisias metais vis mažiau paplūdimiuose paliekama didelių, vientisų atliekų. Daugiausiai randame jų fragmentų ir smulkių šiukšlių - kamštelių, šiaudelių, nuorūkų, švenčių atributų.

Dauguma žmonių nuorūkų nelaiko grėsmingomis atliekomis. Tai rodo neseniai atlikta apklausa. Trys ketvirtadaliai rūkančiųjų sako nuorūkas metantys tiesiog po kojomis. Taip daroma didžiulė žala gamtai.

Vienkartinio plastiko gaminių pastaruoju metu kiek sumažėjo, bet pagausėjo jų pakaitalų. Žmonės klaidingai mano, kad jei šiaudeliai ar dėžutės atrodo kaip popieriniai, juos galima mesti bent kur.

Jau kuris laikas stebėjimų kreivė stabilizavosi, ryškaus mažėjimo nėra. Reikėtų vėl kokio papildomo motyvatoriaus, kad ji imtų kristi žemyn“, - sako dr. Arūnas Balčiūnas. 

klaipėda šiukšlės

 

Išeidami atliekas užkasa

Keturiolikmetis kaunietis Normantas pajūrį kasdien naršo ne dėl aplinkosauginių sumetimų. Jis bent po kelias valandas skiria lobio ieškojimams ir tikisi iki rudens pajūrio smėlyje atrasti šį tą vertingo.

Vaikino rankose - apie 150 eurų kainavęs metalo detektorius ir kastuvėlis. Išgirdęs pypsėjimą, Normantas sustoja ir ima atsargiai kasti. Naujausias radinys - folijos gumulėlis, tikėtina, į pajūrį atineštų užkandžių prisiminimas.

„Dažnai smėlyje randu šiukšlių. Tiesiog išeidami žmonės iškasa duobutę, sudeda šiukšles ir užkasa. Nesuprantu, kodėl jie taip elgiasi, kai prie kiekvienos matavimosi kabinos yra po dvi šiukšliadėžes“, - stebisi vaikinas. Jo kišenėje šįryt - keliolika rastų centų. Anądien sekėsi geriau - kopose monetomis susirinko apie 10 eurų.

 

Išsinešti atliekas - geras įprotis

Be asmeninių pastangų nešiukšlinti ir surinkti kitų paliktas atliekas Klaipėdos regione nuolat vyksta įvairūs renginiai ir iniciatyvos, skatinančios atsakingai elgtis su atliekomis. 

Savaitgalį praūžusioje Jūros šventėje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KARTC) priminė apie būtinybę rūšiuoti pajūryje ir naudotis uostamiestyje įrengtomis naujomis konteinerių aikštelėmis. 

„Vis dar gajus įprotis neišsinešti iš pajūrio savo atliekų, o sugrūsti jas į šiukšliadėžes prie persirengimo kabinų. Netelpa - padeda šalia. Taip atliekos greitai pritraukia vapsvas, ima smirdėti ar yra ištaršomos stipresnio vėjo. Nėra jokios logikos taip elgtis ir ten, kur atkeliauji ilsėtis, kurti sąvartyną.

Šiuo metu Klaipėdos mieste jau veikia 211 pusiau požeminių konteinerių aikštelių iš numatytų 260, kur poilsiautojai gali ne tik tvarkingai atsikratyti poilsiaujant susidariusiomis atliekomis, bet ir jas tinkamai išrūšiuoti. Tai galima padaryti iškart išėjus iš paplūdimio - prie pagrindinių gelbėjimo stočių, pagrindinių takų, automobilių stovėjimo aikštelių“, - vardino KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius. 

Padėka atsakingiems poilsiautojams - Mėlynoji vėliava, šiemet plevėsuojanti šešiose pajūrio vietose: Klaipėdos miesto savivaldybės I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiuose, Palangos miesto savivaldybės Birutės parko paplūdimyje, Neringos savivaldybės Nidos centriniame, Juodkrantės centriniame bei Preilos paplūdimiuose.

Ikona, uždaryti