Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pakvietė padiskutuoti apie dirbtinį intelektą

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas plačią auditoriją sutelkė diskusijai apie dirbtinį intelektą. Nuo plataus žvilgsnio į tai, kaip ši technologija  skverbiasi į industrijas, medijas ir mūsų kasdienį gyvenimą iki praktinio taikymo pavyzdžių – lapkričio 9 d. renginys nestokojo aktualumo. 
 

Savo įžvalgomis apie dirbtinį intelektą dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų taikymų specialistas prof. Tomas Krilavičius bei Aušra Pacevičiūtė – prekės ženklų strategė, lektorė, mentorė ir visuomenininkė.

Į dialogą aktyviai įsitraukusią publiką domino įvairūs dirbtinio intelekto aspektai – svarstyta tiek apie jo pritaikymo galimybes viešojo valdymo sektoriuje, tiek ir apie technologijos, kuri yra itin imli energetiniams ištekliams, poveikį aplinkai bei suderinamumą su išsikeltais aplinkosauginiais tikslais. Didelio susidomėjimo sulaukė konkrečių įrankių, padedančių generuoti tekstinį ir vizualinį turinį, pritaikomą reklamos kampanijose, vystant prekės ženklą, interjero dizaino ar kitus projektus, apžvalga.

Greta pranešimų publikos laukė ir simuliacinis turinys, kurio atvežė renginio partneriais tapę projektai „Jūros ambasada“ ir „Choose Klaipeda“. Visi norintieji turėjo galimybę pasitelkiant virtualios realybės technologiją panagrinėti socialinės atskirties ir integracijos klausimus, o taip pat geriau pažinti Klaipėdos uosto procesus.

Seminarą moderavusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, dirbtinis intelektas neabejotinai yra didelius pokyčius tarpsektoriniame lygmenyje įgalinanti technologija, tad išties svarbu, kad skirtingos industrijos, platus įvairių sričių specialistų ratas gilintų žinias šioje srityje. „Vertinant stiprų susidomėjimą šiuo renginiu galima justi, kad dirbtinis intelektas visuomenėje kelia įvairias reakcijas – smalsumą, troškimą įvaldžius šią technologiją įgyti konkurencinio pranašumo, o taip pat ir tam tikrą nerimą dėl galimų grėsmių ar savo gebėjimų prisitaikyti ir išlikti darbo rinkoje. Tokio pobūdžio renginiai yra reikalingi siekiant neužsiblokuoti neišvengiamų pokyčių akivaizdoje, o vertinti juos kaip naujas galimybes skleistis kūrybiškumui ir kurti inovacijas“, –  apibendrino A. Sutnikas.