Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas – finišo tiesiojoje. Po gruodžio mėnesį pasibaigusių viešojo svarstymo procedūrų, šiandien pasiektas kitas svarbus etapas – plano sprendiniai suderinti su 28 suinteresuotomis institucijomis.
„Leisčiau sau simboliškai miesto bendrąjį planą pavadinti Konstitucija, pagal kurią miestas planuoja tvarią ir subalansuotą savo ateitį dešimtmečiui į priekį, dėl to šio dokumento svarbą sunku pervertinti. Bendrojo plano laukia daugelis vystytojų mieste bei nemažai savivaldybės projektų. Patvirtinus planą galės būti tęsiamas senelių globos namų projektas, įgyvendinama antros vandenvietės konversija į sporto kompleksą, padaugės vystymo galimybių Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Patvirtinti naujo bendrojo plano sprendiniai nubrėš gaires atnaujinti inžinerinių tinklų planus, parengti kurortinių teritorijų planus, leis užbaigti susisiekimo plėtros planą sparčiai besivystančioje miesto rytinėje dalyje. Tikiuosi, kad likusios procedūros bus sklandžios ir netrukus turėsime šiandieninius miesto poreikius atitinkantį dokumentą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Dabar galiojantis miesto bendrasis planas yra patvirtintas 2007 m. ir jau nebeatitinka šių dienų poreikių, todėl buvo apsispręsta jį keisti.
„Po pastarąjį pusmetį trukusio derinimo maratono, derinimo stadija baigta. Plano sprendiniai ir atliktos procedūros dar turi būti patikrinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o po to šį miestui labai svarbų dokumentą jau bus galima teikti tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Bendrasis planas – svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatoma vystymosi koncepcija, plėtros prioritetai, teritorijų naudojimo ir apsaugos principai. Naujas bendrasis planas sukurs palankesnes sąlygas miesto plėtrai ir suteiks galimybę lanksčiau planuoti miesto teritorijas, pritraukti naujas investicijas. Plane sukurta miesto centro ir pocentrių sistema, toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose numatomos paslaugų, prekybos, visuomeninės paskirties viešosios erdvės.