Klaipėda 4.2°C
„Mūsų mokykloje iš viso nevyksta lytiškumo pamokos“, „Pas mus tokios pamokos vyksta vos kartą per metus“, „Norėtume gauti daugiau informacijos“, – tokius ir kitus atsakymus pateikė 11-19 metų moksleiviai atlikdami apklausą „Klaipėdos miesto moksleivių apklausa apie lytiškumo pamokas“, kurią inicijavo Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ (KLAS).
Apie lytinį švietimą bei lygias galimybes bus diskutuojama penktadienį 18.30 val. „Raketoje“ Jaunimo savaitės renginyje, kuriame dalyvaus lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė, žmogaus teisių aktyviste Fema, aktorius ir visuomenės veikėjas, Dominykas Vaitiekūnas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Lytinio švietimo pamokų mokyklose beveik nėra
Lytinis švietimas ir ugdymas tampa vis aktualesne problema, kurią kelia ne tik KLAS, bet ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS). „Kartu su Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos skyriumi atlikome moksleivių apklausą, kurioje dalyvavo 150 Klaipėdos miesto moksleivių“, – pasakoja Agnė Kovalenkaitė, KLAS projektų koordinatorė. Pasak jos, apklausos duomenys rodo, jog mokyklose suteiktos lytinio švietimo žinios yra nenaudingos ir neinformatyvios, o mokytojai dažnu atveju negali atsakyti į iškilusius klausimus.
Tačiau net 42,5 proc. apklaustųjų teigia, jog jų mokyklose lytinio švietimo pamokų ar diskusijų apskritai nėra buvę. Tuo tarpu 52,8 proc. teigia, jog pamokos vyksta tik 1-2 kartus per metus.
Informacijos apie lytinį švietimą ieško internete
Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Luko Kornelijaus Vaičiako, didžioji dalis mokytojų yra neparuošti kalbėti lytinio švietimo temomis: „O kalbėdami vadovaujasi lyčių klišėmis, diskriminacinio pobūdžio informacija ar informacija, kuri moksliškai ir morališkai yra pasenusi“.
Aktorius ir visuomenės veikėjas Dominykas Vaitiekūnas teigia pats žinantis atvejį, kai tikybos mokytoja, mokydama vaikus lytinio švietimo, aiškino, kad reikia gydytis nuo homoseksualumo.
„Prie lytinio švietimo situacijos prisideda ir informacinio raštingumo trūkumas, nes jauni žmonės ieškodami informacijos internete gali nesugebėti tinkamai atsirinkti patikimos informacijos“, – teigia L. K. Vaičiakas. Apklausos duomenys rodo, jog 64 proc. jaunų žmonių informacijos ieško internete.
60,6 proc. moksleivių atsakė, jog norėtų daugiau informacijos mokyklose lytiškumo tema. „Jaunimui nėra patogu kalbėtis šiomis temomis su tėvais ar mokytojais, tačiau jie išsakė, norėtų informacijos šiomis temomis: santykiai ir bendravimas šeimoje, seksualumas, apsaugos priemonės, lytiškai plintančios ligos, šeimos planavimas“, – pasakoja A. Kovalenkaitė.
KLAS šiuo metu pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, Administracijos direktoriui ir Jaunimo reikalų tarybai poziciją su rekomendacijomis, kaip turėtų vykti lytiškumo pamokas, ir siekia į šias pamokas įtraukti nevyriausybines organizacijas, kurios gali suteikti platesnes žinias moksleiviams lytinio ugdymo tema.
„Situacija pradės keistis tik kai tėvai, mokytojai, jaunimas ir sprendimų priėmėjai atras geriausius būdus šviesti lytiškumo, reprodukcinės sveikatos ir kitais klausimais“, – teigia LiJOT prezidentas L. K. Vaičiakas.
