Klaipėda 1°C
Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, imasi priemonių, būtinų Baltijos jūros gerai aplinkos būklei pasiekti arba išlaikyti. Tai nuolatinis, daug žinių ir kompetencijos reikalaujantis procesas.
Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto ir Gamtos tyrimų centro mokslininkais įgyvendina projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“, kurio tikslas – pasiūlyti priemones, siekiant sumažinti eutrofikaciją, taršą šiukšlėmis, povandeniniu triukšmu ir pateikti rekomendacijas jūros monitoringui. Šiam tikslui pasiekti iki 2023 metų planuojama įgyvendinti penkias priemones.
Vandens kokybei gerinti gali būti taikomas dvigeldžių moliuskų dreisenų (Dreissena polymorpha) auginimas Kuršių mariose. Ši priemonė padeda iš ekosistemos pašalinti dalį azoto ir fosforo. Projekto veiklos „Filtruojančių dvigeldžių moliuskų auginimo ir surinkimo metodikos biogeninių medžiagų šalinimui iš Kuršių marių parengimas“ metu bus įvertinti tinkamiausi dreisenų auginimo scenarijai, rizikos bei galimybės, priemonės įgyvendinimui reikalingos sąnaudos ir jos efektyvumas. Pietinė Kuršių marių dalis, kurioje išplitusios dreisenos, yra labiausiai tinkama vieta jų biomasės auginimui dėl mažo vandens druskingumo, mažesnių srovių, didesnių gylių, taip pat atsižvelgiant į socioekonominius veiksnius ir kitus apribojimus: vandens keliai, saugomos teritorijos ir pan. Perteklinė maistingųjų medžiagų – ypač azoto ir fosforo – prietaka į jūrą keičia pusiausvyrą ekosistemoje. Tai lemia socialines ir ekonomines pasekmes Baltijos regione bei eutrofikacijos ekologinį pokytį – vandens „žydėjimas“, mažėjantis vandens skaidrumas, deguonies trūkumas, bioįvairovės mažėjimas. Nepaisant to, pirmiausia būtina imtis priemonių taršai sumažinti iš sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių visame jūros baseine, vertinant ir kitas papildomas priemones, kurios galėtų būti įgyvendinamos „vamzdžio gale“, pvz., Kuršių mariose.
Projekto įgyvendinimo metu bus parengta galimybių studija, skirta išanalizuoti fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje potencialias galimybes, prisidedančias prie vandens kokybės, įskaitant maudyklų, gerinimą ir eutrofikacijos mažinimą. Veiklos „Fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims“ metu bus įvertinta, koks fitoplanktono biomasėje sukauptas azoto ir fosforo, taip pat organinės medžiagos kiekis gali būti surenkamas nesutrikdant mitybinių ryšių tarp dumblių ir jais mintančių organizmų (zooplanktono, žuvų), kiek tokiu būdu iš Kuršių marių būtų galima pašalinti melsvabakterių produkuojamų toksinų, koks galimas tolimesnis pašalintų dumblių naudojimas (pvz., biodujų gamybai bioreaktoriuose, kompostui, trąšoms), įvertintas šios priemonės efektyvumas.
Taip pat projekto metu bus įvertinta Kuršių marių įtaka azoto balansui ir jo prietakai į Baltijos jūrą. Be upėmis atnešamos taršos azoto junginiais, Kuršių mariose yra ir vidinis azoto ciklas, kuriame dėl gyvųjų organizmų ir įvairių cheminių reakcijų, azoto junginiai migruoja sistemoje „oras-vanduo-dugno nuosėdos“. Kuršių marios atlieka azoto junginių šalinimo iš sistemos funkciją (kaupiasi dugno nuosėdose) ir yra antrinės taršos azoto junginiais šaltinis (atpalaiduoja azoto junginius iš nuosėdų atgal į vandenį). Įgyvendinant veiklą „Mikrobiologinių procesų (azoto fiksacijos, nitratų redukcijos) įtaka kiekybiniam maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į jūrą“ nuo 2021 metų vykdomi detalūs mikrobiologinių, biogeocheminių procesų, azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos tyrimai, taip pat bus įvertinta azoto prietaka su upėmis ir išleidžiamomis nuotekomis. Tyrimų rezultatai leis įvertinti marių įtaką medžiagų ir energijos srautams joje ir eutrofikacijos procesui, padės parengti priemones aplinkos būklės gerinimui Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.
Be to, bus vykdomi jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimai, kurie parodys šiukšlių kiekius ir pobūdį Baltijos jūros paplūdimiuose, kiekius, atkeliaujančius su paviršinėmis ir komunalinėmis nuotekomis, bei Kuršių marių, kaip potencialaus šiukšlių šaltinio, įtaką jūros paplūdimių užterštumui. Tyrimų rezultatai leis įvertinti šiukšlių kaupimosi dėsningumus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, aplinkos sąlygas ir numanomus taršos šaltinius, turinčius didžiausią reikšmę šiukšlių kiekiui. Surinkti duomenys leis patikslinti geros aplinkos būklės slenkstines vertes ir nustatyti priemones poveikiui mažinti.
Projekto metu vykdomi tyrimai atviroje jūroje dviejose vietose įrengus povandeninio triukšmo stebėjimo stotis leis nustatyti triukšmo lygį ir jo pasiskirstymą jūros rajone. Viena vieta, 55–60 m gylyje, parinkta intensyvios laivybos iš ar į Klaipėdos uostą ir numatomos vėjo energetikos plėtros zonoje, kur triukšmo poveikis svarbus jūros žinduolių migracijai. Kita vieta, 80–90 m gylyje, yra labiau atokioje – Gotlando baseinui priklausančioje Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kur jūros naudojimas yra mažiausiai intensyvus, o triukšmo poveikis labai svarbus giliai neršiančioms žuvims. Nepertraukiamo povandeninio triukšmo tyrimai – pirmieji tokio pobūdžio, vykdant valstybinį aplinkos monitoringą Lietuvos jūros rajone, kurių pagrindu bus parengtos rekomendacijos ilgalaikei povandeninio triukšmo lygio stebėsenai, duomenys bus naudojami geros aplinkos būklės slekstinių verčių ir priemonių nustatymui.
Projektas „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“ (Nr. 80JB-KV-18-1-04476-PR001) skirtas įgyvendinti Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos veiksmų plane numatytas priemones gerai Baltijos jūros būklei pasiekti ir prisideda prie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB ir HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo. Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondų lėšomis pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.
