Aplinkos apsaugos agentūra atskleidė labiausiai šiukšlėmis užterštą paplūdimį

2012-2017 m. Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje vidutiniškai buvo aptikta 167 vnt. šiukšlių 100 m atkarpoje. Didžioji dalis (iki 60-80 proc.) jūros šiukšlių patenka iš sausumos: atnešami upių, ypač potvynių metu, su pramonės, buitinėmis ar paviršinėmis lietaus nuotekomis, patenka iš sąvartynų, dėl šiukšlinimo jūros pakrantėse ir paplūdimiuose. 

Kitos šiukšlės patenka iš jūroje esančių šaltinių (žvejyba, laivyba, gamtinių išteklių gavyba jūroje, naftos ir dujų pramonė, atliekų laidojimas jūroje – dampingas). Mikroplastiko yra ir kosmetikos produktuose bei drabužiuose.  

2012-2017 m. Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje didžiausia tarša šiukšlėmis buvo nustatyta Klaipėdos Melnragės paplūdimyje, kur vidutinis šiukšlių kiekis siekė 299 vnt. šimtui metrų. Tuo metu Nidos paplūdimyje buvo aptikta mažiausiai (60,5 vnt./ 100 m) jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių. Dažniausiai randami plastiko fragmentai, cigarečių nuorūkos, plastikinės virvės/valo atkarpos. Pastebėta, kad turizmas ir nuotekų valymo sistemos didesnę įtaką turi žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante, o šiukšlės, susijusios su jūrinės kilmės šaltiniais (laivyba, žvejyba bei infrastruktūra), dažniau aptinkamos Kuršių nerijos krante. 

Atlikus Lietuvos Baltijos jūros dugną teršiančių šiukšlių analizę, atliekant dugno tralavimus, nustatyta, kad tirtose vietose šiukšlių tankis vidutiniškai yra 99,4 vnt./ km2. Nustatyta, kad didžiąją visų šiukšlių dalį sudarė plastikas. Didžiausias šiukšlių kiekis buvo aptiktas Gotlando ir Gdansko baseinų šlaituose. 

Be jūros aplinkoje aptinkamų šiukšlių egzistuoja ir akimi nepastebimos mikrošiukšlės, kurios gali patekti į organizmą per mitybinę grandinę. Atlikus mikrošiukšlių stebėjimus penkiuose Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose – Palangoje, Giruliuose, Melnragėje, Smiltynėje, Kuršių nerijoje – nustatyta vidutinė reikšmė buvo 0,97 vnt./ m2. Plastikas vidutiniškai sudarė 38 proc. visų aptiktų šiukšlių dalelių, o kitos kategorijos mikrošiukšlės, dažniausiai parafinas, Lietuvos paplūdimuose sudarė didžiąją dalį rastų mikrošiukšlių.

Gyvūnai žūsta ar yra pažeidžiami prariję plastikinius maišelius ar kitas plaukiojančias šiukšles, įsipainioję į pamestus žvejybos tinklus, vadinamus vaiduokliais. Plastikas yra ypač problematiškas, nes ilgai, net iki 400 metų išlieka vandenyje, degraduoja į smulkesnes daleles, savyje turinčias toksinių medžiagų, kurias gyvūnai „suėda“ kaip maistą, ir tokiu būdu taip teršalai patenka į mitybinę grandinę. Šiukšlės gali veikti kaip svetimkraščių rūšių pernašos vektorius.