Pradėtas biologiškai vertingiausių jūros dugno buveinių – rifų – monitoringas

Pradėtas biologiškai vertingiausių jūros dugno buveinių – rifų – monitoringas
AA

Šiemet pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu pradėjo vykdyti NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros dugno buveinių – rifų – tyrimus Baltijos jūros priekrantėje ir teritorinės jūros bei išskirtinės ekonominės zonos vandenyse. 

Lietuvos priekrantėje iki 15 m gylio, ties Palanga ir Karkle, maždaug 68 km2 plote sutinkamas riedulynas ir biogeninis rifas. Sekliausiose zonose dominuoja vienmečiai žaliadumbliai ir raudondumbliai, nuo 3–4 m gylio formuojasi šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis sąžalynai. Priekrantės rifai pasižymi didžiausia biologine įvairove Lietuvos jūriniuose vandenyse, yra pagrindinė strimelių Clupea harengus membras nerštavietė, žiemojančių paukščių (pvz., ledinių ančių Clangula hyemalis) maitinimosi vietos. 

Jūroje, 15–70 m gylyje, sutinkami kiti trys riedulynai ir biogeninių rifų masyvai, kurių bendras plotas siekia apie 420 km2. Sekliausioji rifų dalis 15–25 m gylyje užima apie 114 km2 ir jungiasi su priekrantės rifais. Kita rifų teritorija, užimanti apie 168 km2 dugno plotą 25–40 m gylyje, yra šiaurinėje Lietuvos jūrinių vandenų dalyje ir ribojasi su Latvijos Respublikos siena (Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė). Trečias rifų masyvas, užimantis 91 km2 dugno plotą 35–70 m gylyje, yra pietinėje Lietuvos jūrinių vandenų dalyje, ties siena su Rusijos Federacija (Sambijos plynaukštė). Šiose buveinėse, esančiose giliau 15 m, šviesos nebepakanka makrofitų sąžalynams formuotis ir čia bendrijas formuoja prie kieto substrato prisitvirtinanti fauna – midijos Mytillus edulis trossulus ir ūsakojai vėžiagyviai arba jūrų gilės Amphibalanus improvisus. Šių buveinių svarba yra itin didelė, nes čia yra jūriniams paukščiams ir žuvims svarbios teritorijos, taip pat biologinės įvairovės židiniai.

Pagrindinės grėsmės ir pavojai rifų buveinėms – mechaniniai pažeidimai, gilinant dugną arba gramzdinant iškastą gruntą, vykdant statybos darbus, pvz., įrengiant vėjo jėgainių parkus, kasant naudingas iškasenas, vykdant žvejybą dugniniais tralais. Didelį poveikį priekrantės rifams padarė staigus invazinės rūšies – juodažiočio grundalo – populiacijos padidėjimas nuo 2011 m., dėl kurio ant kieto substrato priekrantėje likę ūsakojai vėžiagyviai ir pavienės midijos. Šiai dienai nėra žinoma, kokį poveikį jie padarė rifams, esantiems gilesnėse vietose. Eutrofikacija taip pat gali prisidėti prie buveinių nykimo, nes ji skatina masinį siūlinių dumblių augimą ant buveines formuojančių daugiamečių dumblių rūšių ar apriboja saulės šviesos prasiskverbimą ir sumažėja plotų, tinkamų makrodumblių paplitimui. Priekrantės rifams, ypač ties Karkle, įtakos turi ištekantis Kuršių marių vanduo, dėl kurio stebimas druskingumo ir vandens skaidrumo sumažėjimas bei maistmedžiagių ir organikos padidėjimas.

Dugno buveinių monitoringo planas apima sekliau 15 m esančius atviro bangoms kranto zonos rifus, Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligono ir Sambijos plynaukštės biosferos poligono bei giliau 15 m atviro bangoms kranto zonos rifų buveines. Planas paremtas dugno filmavimu nuotolinėmis filmavimo sistemomis, mėginių rinkimu nardant priekrantėje ir surenkant makrozoobentoso mėginius dugnine draga. 

Tyrimai leis patikslinti šių itin didelę vertę turinčių buveinių paplitimą, įvertinti buveinių būklę ir pagrindinius poveikius bei grėsmes

Ikona, uždaryti