Klaipėda 6.4°C
Klaipėdos universitetas iškilmingai paminėjo Sveikatos mokslų fakulteto 25-metį – reikšmingą sukaktį ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies sveikatos sistemai. Tai pirmasis Lietuvoje įkurtas sveikatos mokslų fakultetas. Klaipėdos universitetas – viena ryškiausių figūrų, formuojančių sveikatos priežiūros ir gyvenimo būdo medicinos praktiką šalyje. Per ketvirtį amžiaus fakultete parengta per pusšešto tūkstančio sveikatos sektoriaus specialistų.
„Per 25 metus Sveikatos mokslų fakultetas išaugo nuo dviejų katedrų iki plataus mokslinių tyrimų, naujų technologijų ir tarptautinių projektų centro. Jis tapo sveikatos studijų ir mokslo lyderiu, atveriančiu naujas galimybes lėtinių ligų prevencijai, gydymui bei sveikatos stiprinimui. Šiuo metu pasaulis vieningai sutaria dėl gyvensenos medicinos reikšmės.
Ji tampa neatsiejama sveikatos priežiūros dalimi – nuo pirminės medicinos, reabilitacijos iki psichikos sveikatos stiprinimo bei ekstremalių situacijų medicinos. Galime pasidžiaugti, kad fakulteto prieš 25-erius metus pasirinkta sveikatos kryptis pralenkė laiką. Fakulteto augimas – tai mūsų mokslininkų, dėstytojų, studentų ir partnerių nuopelnas“, – fakulteto pasiekimais džiaugiasi KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Vizionieriška idėja, tapusi sėkminga realybe
Fakulteto sėkmės istoriją kūrė žmonės, kurie tikėjo jo idėja ir reikšmingumu. Vienas pagrindinių fakulteto įkūrėjų yra prof. dr. Algimantas Kirkutis. Nusipelnęs kardiologas buvo pakviestas persikelti iš Kauno į Klaipėdą tam, kad tuometinėje Jūrininkų ligoninėje padėtų organizuoti kardiologinę pagalbą pacientams bei buvo paskirtas Kardiologijos skyriaus vedėju.
Anot prof. dr. A. Kirkučio, siekiant Klaipėdos regione išplėtoti modernias kardiologines paslaugas, reikėjo ne tik pažangios aparatūros ir atsivežtų žinių, bet ir vietoje vykdomų sveikatos priežiūros studijų. Jo idėja steigti naują, Lietuvoje analogų neturintį fakultetą, patikėjo ir pritarimą išreiškė tuometinis Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas. Prof. dr. A. Kirkutis su kitais bendražygiais fakultetą augino eidamas dekano pareigas tris kadencijas iš eilės.
„Kai pradėjome šį projektą, buvo skeptikų, manančių, kad sveikatos mokslų studijos universitetiniu lygiu nėra būtinos. Tačiau mes rėmėmės tarptautine praktika. Profesorius dr. Edvardas Varanauskas, gyvenęs ir dirbęs Švedijoje, patarė orientuotis ne tik į mediciną, bet į holistinį sveikatos supratimą. Šis principas tapo viena svarbiausių fakulteto veiklos gairių – sveikatos mokslai turi apimti ne tik gydymą, bet ir prevenciją, sveikatos stiprinimą bei inovacijas“, – sako prof. dr. A. Kirkutis.
Anot KU Senato pirmininko prof. dr. Vaidučio Laurėno, Sveikatos mokslų fakulteto kūrimą stipriai palaikė Klaipėdos ligoninių vadovai ir medikai, nes trūko tam tikrų sričių specialistų. Klaipėdos universitetas pirmasis Lietuvoje pradėjo ruošti dalį pagalbinio medicininio personalo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Šiuo klausimu Skandinavijos šalys jau buvo stipriai pažengusios ir jau kelis dešimtmečius steigė ne tik medicinos, bet ir sveikatos mokslų fakultetus aukštosiose mokyklose.
„Fakulteto steigimas pasiteisino. Viena ryškiausių, tai patvirtinančių indikacijų – Klaipėdos universiteto ligoninė. Jeigu nebūtų šio fakulteto, ar jis būtų silpnas – be jokios abejonės, Klaipėdos universiteto ligoninės dabar neturėtume“, – teigia prof. dr. Vaidutis Laurėnas.
Inovatyvios studijų programos ir ateities vizija
Fakultete vykdomos studijų programos, atliepiančios šiuolaikinės sveikatos priežiūros poreikius. Kiekviena programa orientuota į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą. Absolventai, baigę Visuomenės sveikatos, Slaugos, Radiologijos, Kineziterapijos, Socialinio darbo ir krizių intervencijos, Laisvalaikio sporto ar kitas fakultete siūlomas studijų programas, sėkmingai įsilieja į Lietuvos ir tarptautines sveikatos apsaugos sistemas.
KU SvMF vienintelis Lietuvoje siūlo papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros studijų programas. Jų atsiradimą fakultete iniciavo taip pat prof. dr. A. Kirkutis, įkvėptas lietuvių filosofo, rašytojo, visuomenės veikėjo Vydūno skleidžiamos sveikatos filosofijos.
Fakulteto dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė primena: „Iki tol Lietuvos universitetuose tradiciškai veikė medicinos fakultetai, o Klaipėda pasirinko kitą kelią – plėtoti sveikatos mokslus. Šiandien toks modelis tapo įprastas, tačiau prieš 25 metus tai buvo visiškai naujas požiūris“.
Pasak prof. dr. R. Vaičekauskaitės, ateityje planuojama dar labiau sustiprinti ir praplėsti fakulteto veiklą. Planuojama atidaryti modernų simuliacijų centrą, kuriame studentai galės lavinti praktinius klinikinius įgūdžius. Nuo 2025 m. rudens ketinama pradėti vykdyti Išplėstinės praktikos slaugos ir Ergoterapijos studijų programas. Per artimiausius dvejus metus turėtų būti parengtos naujos – Fitoterapijos, Laboratorinės diagnostikos ir bioinformatikos, medicinos rezidentūros studijų programos. O kalbant apie dešimtmečio planus – bus vystomos burnos higienos ir farmacijos studijų programos.
Prasmingas jubiliejaus akcentas
Sveikatos mokslų fakulteto 25-mečio minėjimo šventė subūrė fakulteto įkūrėjus, buvusius ir esamus darbuotojus, socialinius partnerius bei sveikatos srities profesionalus – tai buvo šiltas padėkos, pripažinimo ir bendrystės vakaras, leidęs pažvelgti į nueitą kelią ir užtikrintai kalbėti apie ateitį.
Penktadienį vyko ir svarbiausias akademinis jubiliejaus akcentas – tarptautinė mokslinė konferencija „Sveikatos stiprinimo inovacijos ir paveldas žmogaus gerovei – į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. Renginyje dalyvavo daugiau nei 200 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Tarp jų – mokslo, sveikatos priežiūros ir įvairių disciplinų atstovai.
Konferencijoje pristatyta per 80 mokslinių pranešimų. Aptarti aktualiausi gyvensenos medicinos, sveikatos stiprinimo, dirbtinio intelekto taikymo bei visuomenės sveikatos klausimai. Vydūno filosofinis paveldas tapo konceptualiu pagrindu šiuolaikiniam diskursui apie žmogaus gerovę, visuminę sveikatos sampratą ir etinę atsakomybę.
„Sveikatos mokslų fakultetas nuo pat įkūrimo siekė būti ne tik akademine institucija, bet ir šiuolaikinės sveikatos filosofijos formuotoju. Būtent čia pradėta kryptingai vystyti gyvensenos medicinos studijos ir tyrimai, kurie leidžia keisti požiūrį į lėtinių ligų prevenciją, sveikatos sistemos prioritetus ir žmogaus gyvenimo būdo svarbą visuomenės gerovei“, – pabrėžė vienas iš fakulteto įkūrėjų, prof. dr. Algimantas Kirkutis.
Konferenciją organizavo tarptautinis organizacinis ir mokslinis komitetas, kurio pirmininkė – fakulteto dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė. Prie renginio turinio formavimo prisidėjo daugiau nei 30 narių iš Lietuvos, Austrijos, Turkijos, Latvijos, Lenkijos, Graikijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kolumbijos ir kitų šalių universitetų bei tyrimų institutų.
