Grįžti į naujienas

Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė karantininį Klaipėdos regiono verslo paveikslą

#Mokslas
Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė karantininį Klaipėdos regiono verslo paveikslą
Data
2021-01-12
Autorius
Klaipėdos universitetas
Kategorija
Mokslas
Žymos
COVID – 19 | KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS | KLAIPĖDA
Dalintis
Facebook | El.paštu

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Rasos Viederytės, visą pastarąjį pusmetį analizavo Klaipėdos regiono verslų ir savivaldybių socioekonominę situaciją, darė verslo ir savivaldos atstovų apklausas, rengė diskusijas tikslinėse grupėse, rinko ir apibendrino daugybę duomenų bei teisės aktų, siekdami išsiaiškinti, kaip Klaipėdos regiono verslus įtakojo pirmasis, vadinamasis pavasarinis karantinas bei Vyriausybės pagalbos ir kiti intervenciniai veiksmai situacijai stabilizuoti. Tyrėjai sau kėlė uždavinį ne tik nustatyti teigiamus ar neigiamus regiono verslus ištikusios krizinės situacijos padarinius, bet ir suformuluoti rekomendacijas tiek verslui, tiek valstybės bei savivaldos institucijoms, jeigu vėl tektų įvesti griežtas socialinių ir ekonominių suvaržymų sąlygas. Šiandien tyrimas pirmąkart pristatytas viešai. Tyrėjai sako planuojantys susitikimus ir su verslo bei valdžios institucijų atstovais, nes su mokslininkais bendradarbiavę verslų atstovai tikisi būti išgirsti, kad ateity, valstybę ištikus force majeure sąlygoms, vėl nebūtų kartojamos tos pačios klaidos. Pristatydamas KU mokslininkų komandą ir jų darbo rezultatą KU rektorius rof. dr. Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, jog tyrimo objekto tapo pagrindinė laikmečio aktualija. „Universiteto misija - identifikuoti problemas, kurios aktualios regionui, ištyrinėti jas ir teikti mokslu grįstas išvadas. COVID-19 tema turi daug probleminių pjūvių, vienas iš jų - pandemijos ir Vyriausybės antikrizinių veiksmų poveikis regiono verslui. Mokslo žmonių analizė ir įžvalgos, manau, bus puiki medžiaga apmąstymams, ką politikai, valstybės institucijos ir verslas gali padaryti, kad krizė etaptų žlugdančiu išbandymu“,- teigė KU vadovas.

Tyrimo laukas: karantininis pavasaris Klaipėdos regione

 

Pagal Vyriausybės įvestų veiklų ribojimo griežtumo vertinimą, Lietuvoje karantinas vertintas kaip pakankamai griežtas: mūsų šalies rodiklis 68,52 balo, palyginimui – Latvijos – 57,41, Estijos – 29,63, Lenkijos – 71,3. Karantino režimas šalyje buvo įvestas š.m. kovo 16-ąją ir truko tris mėnesius, iki birželio 16-osios. Tiek valdžios institucijoms, tiek verslams, tiek piliečiams teko išmokti gyventi kitokioje realybėje – patirti socialinę izoliaciją, pažinti ir įvaldyti nuotolines darbo ir mokymosi technologijas, sustabdyti ar uždaryti verslus, jeigu jų nebuvo įmanoma organizuoti ribojimų sąlygomis. KU komanda tyrimo lauku pasirinko Klaipėdos regioną ir 7-iose jo savivaldybėse (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos bei Kretingos, Šilutės ir Kretingos raj.) veikiančius verslus. Tyrėjai analizavo iš regiono verslo bendruomenės gautų apklausų duomenis, rengė susitikimus-diskusijas su tikslinėmis grupėmis. Iš viso apibendrintos 77 šio krašto smulkiam ir vidutiniam verslui atstovaujančių asmenų anketos, 7 tikslinių grupių diskusijos. „Pradėdami šį tyrimą tikėjomės didesnio verslo bendruomenės aktyvumo ir noro bendradarbiauti, bet puikiai suprantame ir verslininkų realybę – intensyviausiai dirbome tuo metu, kai verslai bandė atsitiesti po pavasarinio karantino ir ruošėsi tokiam pat nenuspėjam rudeniui, kuomet vėl po truputį ėmė griežtėti ribojimai ir galiausiai vėl buvo įvestas karantinas. Tačiau surinkta medžiaga leidžia atspindėti regiono verslų būklę, karantininę patirtį bei vertinti Vyriausybės žingsnių veiksmingumą“,- sako projekto vadovė dr. Rasa Viederytė.

 

Poveikis verslams: be bankrotų, bet su mažesniu atlygiu ir neplanuotomis atostogomis

 

Iš tyrime dalyvavusių smulkaus ir vidutinio verslo segmentui priklausančių regiono verslų net 50,7 proc. susidūrė su Vyriausybės įvestais veiklos ribojimais ir tik 2,7 proc. veiklai karantinas neturėjo jokios įtakos, trečdalis buvo priverstas veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, dar 2,7 proc. veiklą nutraukė. Tik ketvirtadalis apklaustųjų (24,7 proc.) nurodė, jog pavasarį apyvartos rodikliai liko tokie pat, ir vos 1,4 proc. pasidžiaugė augimu, likusieji neteko nuo 20 iki 50 proc. turėtos apyvartos. Stabiliausius apyvartos rodiklius išlaikė gamybos įmonės, didžiausius nuostolius patyrė prekybos ir paslaugų teikimo sektoriai. Nors kai kurie pastarojo sektoriaus atstovai nurodė apyvartos rodiklio augimą, tačiau regiono verslo aplinkos tyrimas neužčiuopė karantinui būdingo el. parduotuvių kūrimo suaktyvėjimo.

Vidutiniai atlyginimai maždaug pusėje apklaustų įmonių nepakito, tačiau penktadalis juos mažino daugiau nei 10 proc., tačiau net ir tokiomis sąlygomis buvo verslų, kur atlygio rodikliai gerėjo – tai deklaravo 4,1 proc. verslo subjektų. Daugumai verslų (net 89 proc.) pavyko išsaugoti nepakitusį darbo vietų skaičių. Priemonės, leidusios išlaikyti darbuotojus – darbuotojai išėjo kasmetinių privalomų atostogų (46,4 proc.); darbuotojai buvo prastovose arba dalinėse prastovose – 26,1; darbuotojai sutiko su sumažintomis algomis – 14,5 ir kt.

 

Neišpildyti lūkesčiai: trūko komunikavimo su verslu

 

Valstybės parama pasinaudojo beveik 60 proc. verslo subjektų, iš jų net 88 proc. sakė, jog parama buvo panaudota darbo vietoms išsaugoti. Paraiškas paramai gauti, siekiant užtikrinti ekonominės veiklos tęstinumą karantino laikotarpiu, teikė vos 52,1 proc. verslo subjektų, kiti nematė tam būtinybės ar baiminosi varginančių procedūrų. Dažniausios paramos formos, į kurias apeliuota – parama mikroįmonėms, paskolos nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams, nuomos mokesčio kompensacija. Populiariausiomis savivaldybių teikiamos paramos priemonės – mokesčių bei rinkliavų sumažinimas bei atidėjimas; nuomos mokesčio atidėjimas, atšauktos vietinės rinkliavos.

Vertinant tyrimo medžiagą aiškėja verslo bendruomenės požiūris į kompensacinių valstybės veiksmų veiksmingumą. Nesinaudojusieji parama vardino šias priežastis: informacijos apie valstybės/savivaldybės teikiamą paramą verslui stoka vienoje vietoje; neaiškūs įsipareigojimai valstybei, gavus paramą; valstybės pagalbos priemonės labai išskaidytos ir kt. Verslo lūkestis, jog būtent čia galėjo suveikti „vieno langelio“ principas, kuomet visa informacija apie galimą paramą verslui sklistų iš vieno šaltinio. Realybėje žinių teko ieškoti patiems, dokumentus paramai gauti pildyti spėliojimo būdu, o po to laukti nežinioje – komunikacijos, kodėl buvo atmestos paraiškos, esą taip pat nebuvę. Verslo atstovų teigimu, savivaldybės galėjo šioje situacijoje galėjo  tarpininkų ir/ar konsultantų vaidmenį verslui siekiant valstybės pagalbos, tačiau jos liko nuošalyje. Verslininkai kaip didelį trūkumą minėjo pernelyg didelį paramos biurokratizavimą, ilgus administravimo terminus.

Įdomu, jog kokybinėse apklausose Vyriausybės sprendimą dėl karantino įvedimo ir jo priemones dauguma apklaustųjų vertino kaip adekvačias. Diskusijose kaip abejotinos ir perteklinės buvo įvardijamos tokios priemonės, kaip nedarbingumo išmokų skyrimas tėvams, likusiems namie prižiūrėti vaikų; kaukių dėvėjimo reikalavimai kavinėse ar baruose; turgaviečių veiklos ribojimai tuo pat metu, kai leidžiama maisto parduotuvių  veikla. 

Beje, verslo atstovai pozityviai įvertino praktinę savivaldybių pagalbą karantino pradžioje padedant jiems apsirūpinti dezinfekavimo skysčiu.

 

Labiausiai nukentėjo Palanga, optimizmą transliuoja Neringa

 

Vertindami regiono savivaldybių verslų specifiką, KU mokslininkai daro išvadą, jog labiausiai dėl pavasarinio karantino režimo nukentėjo į turistų aptarnavimą orientuoti Palangos verslai (50 proc. sustabdė veiklą, likusi pusė dirbo ekonominės veiklos ribojimų sąlygomis). Kitose krašto savivaldybėse tokio drastiško verslų stabdymo neprireikė, ten buvo sprendžiamos kitos problemos – prisitaikymas dirbti karantino sąlygomis ar nuotoliniu būdu.

Krizę bene lengviausiai išgyvenusi krašto savivaldybė – Neringa. Griežčiausioji karantino dalis buvo tuo metu, kai Neringa dar tik rengėsi priimti turistus, o drauge su ribojimų švelninimu atėjo ir vasaros sezonas su kurortui ištikimais poilsiautojais. Beje, Neringos savivaldybė teigė sąmoningai nekomunikavusi draudimų bei grėsmių. Koronavirusas šią savivaldybę taip pat faktiškai aplenkė.  

Visi apklausti Palangos verslo subjektai nurodė, kad karantinas turės neigiamų pasekmių 2020 metų finansiniams rezultatams, tuo pat metu net trečdalis neringiškių planavo geresnes pajamas.

 

Pamokos. O jeigu vėl...

 

„Mokslininkai turi identifikuoti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Jeigu užsidarė durys, gal atsivėrė langas? Daugeliui verslų karantino metas buvo stimulas neatidėlioti ir peržiūrėti savo įmonių veiklą, darbo organizavimo tvarką, perplanuoti investicijas, ieškot naujų rinkų“,- sako tyrimo vadovė dr. Rasa Viederytė.

Tyrimo komanda neabejoja, jog pavasarį Lietuvą ištikęs karantinas praktiškai įtvirtino nuotolinį darbo organizavimo būdą. „Tyrimas atskleidė, jog nuotolinis darbo organizavimas verslams buvo vienas iš didžiausių pandeminės realybės iššūkių, todėl parengėme rekomendacijas verslui dėl jo organizavimo“,- sako tyrėja H. Ruginė.

Studijoje surašytos mokslininkų parengtos rekomendacijos valdžios institucijoms, kursiančioms naujas galimų krizių įveikimo strategijas. Esminė išvada – krizėms reikia ruoštis, rengti, nuolat peržiūrėti bei atnaujinti galimų antikrizinių veiksmų planus, kad lemiamu momentu būtų išvengta chaotiškų veiksmų.

 

Studija „Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“ skelbiama čia:

https://www.ku.lt/shmf/wp-content/uploads/sites/60/2020/12/mokslo-studija-su-isvadomis-ir-rekomendacijos-P-COV-20-51.pdf