Klaipėda 9.2°C
Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai kartu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologais jau daugiau nei dvidešimt metų vykdo nuoseklų jūrinių erelių stebėsenos programą. Šis ilgalaikis bendradarbiavimas leidžia įvertinti populiacijos būklę, perėjimo sėkmingumą ir identifikuoti kylančias grėsmes vieniems didingiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių.
Kasmet atliekami lizdų apžiūros darbai, ieškoma naujų perėjimo vietų, vertinami perėjimo rezultatai, renkama informacija apie jauniklių būklę bei lizdų struktūrą. Jaunikliai žymimi spalvotais žiedais pagal tarptautinę žiedavimo programą, o lizduose aptinkamas grobis ar jo liekanos analizuojamos siekiant suprasti šių paukščių mitybos įpročius ir aplinkos pokyčius.
Šių metų veisimosi sezonas jūriniams ereliams buvo kiek prastesnis nei ankstesniais metais. Stebėtose dvylikoje porų sėkmingai perėjo septynios, išauginusios mažiausiai dešimt jauniklių. Du iš jų buvo paženklinti spalvotais žiedais, kurie ateityje padės tiksliau sekti paukščių migracijos ir gyvenimo ciklo ypatumus. Penkios poros nors ir užėmė lizdus, tačiau neperejo arba perėjo nesėkmingai. Pastebėta, kad kelios poros pakeitė ankstesnes lizdavietes, o viena iš jų išaugino net tris jauniklius – tai retas ir džiuginantis reiškinys.
Tarp šiemet lizduose aptikto grobio dominavo karosai, kurie erelių veisimosi laikotarpiu masiškai žuvo ir tapo svarbiu maisto šaltiniu. Šie paukščiai, neretai vadinami gamtos sanitarais, pasinaudojo gausiomis gaišenomis. Kaip ir kasmet, lizduose aptikta ir į Lietuvos pajūrį užklystančių vėjažuvių, o tarp retenybių pavyko užfiksuoti ir perpelę.
Šie monitoringo rezultatai atskleidžia ne tik jūrinių erelių populiacijos dinamiką, bet ir jautrius aplinkos pokyčius, turinčius įtakos šios rūšies gerovei. Specialistų atliekamas darbas išlieka svarbus užtikrinant, kad Kuršių nerijos dangus ir toliau būtų puoštas šių įspūdingų paukščių skrydžiu.
