Aplinkos apsaugos specialistai atliko neeilinį krantų pokyčių monitoringą po stiprių audrų, kurios vyko sausio 17, 20 ir 21 dienomis. Monitoringas buvo vykdomas Melnragės, Girulių ir Palangos rekreacinėse zonose. Apžvelgus situaciją konstatuota, kad didžiausi krantų ardos procesai vyko zonose, kurių paplūdimiai siauriausi – Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.
Atliekant stebėjimą dviejuose Melnragės rekreacinės zonos kranto taškuose buvo stebimas smėlio sluoksnio nuardymas apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaite ir jo papėdėje, 2–6 metrų plotyje. Girulių rekreacinėje zonoje matomi ištisiniai paplūdimio nuardymai, kur paplūdimyje buvo suformuoti slenksčiai 150 metrų atkarpoje, kurių aukštis vietomis viršijo 1 metrą.
Stiprūs krantų ardos procesai pasireiškė ir Palangos paplūdimyje, kur 50 metrų atkarpoje buvo nuardytas paplūdimys bei suformuotas 1,13 m aukščio slenkstis. Palangos paplūdimio teritorijoje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas iki 3 metrų plotyje.
Pagrindinės priežastys, padariusios įtaką krantų ardai – kelias dienas vyravę stiprūs, šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė iki 27 m/s, bangų aukštis, minėtomis dienomis siekęs 4–4,5 m, ir pakilęs vandens lygis. Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl ko iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuformuoja, nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje.