Klaipėda 4.1°C
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis šią savaitę lankosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje ir „Smiltynės perkėloje“, kur su šių bendrovių vadovais ir jūrinės bendruomenės atstovais aptaria strategines veiklos kryptis, tolesnę infrastruktūros plėtrą ir investicijas į tvarumą. Ministras pasirašė įsakymą, kuriuo davė pradžią jūrinio vėjo parko statybai reikalingos infrastruktūros Klaipėdos uoste sukūrimui.
Uosto krantinių rekonstrukcijos sutartį, kuria siekiama užtikrinti sklandų vėjo jėgainių surinkimą, krovą ir transportavimą, tikimasi pasirašyti artimiausiu metu. Planuojama jos vertė – daugiau nei 36 mln. eurų be PVM.
„Ambicingi jūrinės infrastruktūros planai, susiję su pietinės Klaipėdos uosto dalies vystymu, jūrine pramone ir žaliąja energetika suteiks reikšmingą impulsą visos šalies ekonomikai ir saugumui. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad Klaipėda išlaikytų savo svarbą Baltijos jūros regione ir taptų vienu iš moderniausių ir tvariausių jūrų transporto centrų Europoje“, – sakė susisiekimo ministras E. Sabutis.
„Klaipėdos uostas šiandien ne tik jungia Lietuvą su pasauliu, bet ir atveria naujas galimybes šalies ateičiai. Investuodami į modernią infrastruktūrą, žaliosios energetikos sprendimus ir strateginius projektus, stipriname visos šalies ekonominį pagrindą. Šiandien mūsų vystomi projektai – tai ilgalaikė vizija, užtikrinanti, kad Klaipėdos uostas išliktų pažangos, tvarumo ir inovacijų lyderis Baltijos jūros regione“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Su AB „Smiltynės perkėla“ vadovybe penktadienį susitikęs susisiekimo ministras aptarė svarbiausius infrastruktūros projektus ir investicijas, gerinant paslaugų kokybę ir užtikrinant nenutrūkstamą perkėlimą per Kuršių marias. Ministras su komanda domėjosi naujojo „Smiltynės perkėlos“ terminalo statybomis. Sutarta, kad modernus, šiuolaikiškas ir su kraštovaizdžiu susiliejantis pastatas bus baigtas šiemet. Terminale įsikurs ne tik keleivių laukimo salės, bet ir įmonės administracija, kavinė su terasa į Kuršių neriją ir laivų remonto dirbtuvės. Pastato erdvės bus pritaikytos specialių poreikių turintiems asmenims.
2024–2028 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą planuojama investuoti apie 250 mln. eurų: pastatyti uostamiesčiui ir visam regionui svarbų naują kruizinių laivų terminalą, įrengti jūrinio vėjo parko statybai reikalingą uosto infrastruktūrą, įgyvendinti pirmąjį Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektą, elektrifikuoti krantines, uosto laivyną atnaujinti aplinkai draugiškais laivais.
Be to, iki 2030 m. numatoma išplėsti pietinę Klaipėdos uosto dalį, joje įrengti naują 1,3 kilometro ilgio krantinę ir apie 100 hektarų teritoriją su privažiuojamaisiais keliais, pritaikytą krovinių krovai ir kitoms veikloms. E. Sabučio teigimu, šis projektas turėtų smarkiai išplėsti uosto pajėgumus ir atverti galimybes naujoms investicijoms Klaipėdoje. Skaičiuojama, kad išvysčius pietinę Klaipėdos uosto dalį maksimalūs krovos pajėgumai galėtų padidėti iki 30 mln. tonų krovinių per metus.
Pernai Klaipėdos uosto krova didėjo 8 proc., iki 35,5 mln. tonų. Tarp Baltijos šalių uostų Klaipėda užima didžiausią rinkos dalį Baltijos šalyse.
Pažymėta, kad ypač daug potencialo tolesnei uosto veiklos diversifikacijai ir konkurencingumui turi naujosios europinės vėžės geležinkelio linijos plėtra į Klaipėdą. Pasak ministro, ši jungtis – svarbi siekiant užtikrinti visavertį keleivių ir krovinių judumą bei karinį mobilumą.
Būsima europinės vėžės geležinkelio linija iki Klaipėdos Lietuvos iniciatyva jau įtraukta į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą. Šiuo metu ruošiamasi atlikti Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros modeliavimo studiją. Jos pagrindu bus parengtos mažiausiai trys naujosios vėžės į Klaipėdą alternatyvos.
Taip pat diskutuota apie Klaipėdos uosto plėtrą Jurbarke, kur turėtų būti įrengtas naujas upinis krovinių uostas. Tikimasi, kad ši investicija ne tik sukurs naujų darbo vietų, bet ir gerokai padidins krovinių gabenimo vidaus vandenimis mastą bei sumažins transporto srautą keliuose ir Klaipėdos mieste.
Lankydamasis Klaipėdoje E. Sabutis taip pat susitiko ir susisiekimo aktualijas aptarė ir su šio miesto meru Arvydu Vaitkumi, rajono meru Broniumi Markausku, Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Seimo nariais, Jūrinių reikalų komisijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais.
