Klaipėda 4°C
Balandžio mėnesį sukanka metai, kai Klaipėdos gyventojai pradėjo rūšiuoti maisto atliekas atskiruose konteineriuose. Atliekų tvarkymo sistema besirūpinantys specialistai dalijasi džiugia naujiena – miestiečiai greitai perprato naują tvarką ir aktyviai dalyvauja šiame procese. Visgi, nors bendras rūšiavimo aktyvumas įkvepia, atliekų sudėtis rodo, kad dar yra kur tobulėti – į maisto konteinerius vis dar patenka netinkamos medžiagos: stiklas, metalas, tekstilė ir net statybinės atliekos.
Pavyzdingo elgesio pavyzdys – individualių namų gyventojai
„Pirmaisiais metais planavome surinkti apie 1000 tonų maisto atliekų, bet surinkome net 40 procentų daugiau – virš 1400 tonų. Tai puikus rezultatas, ypač žvelgiant į individualių namų kvartalus – šiose atliekose beveik nėra priemaišų“, – džiaugiasi Tomas Kuprys, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovas.
Pirmieji rūšiavimo konteineriai – daugiau nei 4000 vienetų – buvo išdalinti būtent individualių valdų gyventojams. Pradžioje abejota, ar ši naujovė prigis, tačiau per kelis mėnesius susiformavę įpročiai pranoko lūkesčius, todėl teko net keisti surinkimo grafikus – dabar konteineriai tuštinami kartą per savaitę, kad atliekų vežėjai suspėtų apvažiuoti visą miestą.
Viešieji konteineriai: iššūkių dar netrūksta
Deja, daugiabučių rajonuose situacija ne tokia džiuginanti. Požeminiai, pusiau požeminiai ir stumdomi konteineriai su rudais dangčiais taip pat tuštinami kartą per savaitę, tačiau juose vis dar aptinkama daug netinkamų atliekų.
„Maisto atliekų krovinyje iš pietinių miesto kvartalų buvo rasta... šlepetės, batai, polistirolas, drabužiai, plastikiniai vamzdžiai, automobilio alyvos bakelis, buitinės chemijos pakuotės, stiklai, netgi skalbimo mašinos žarna, gėlės, kailiniai ir metalo laužas. Tai jau ne atsitiktinės klaidos – tai piktybinis neatsakingumas. Ir užtenka vieno tokio žmogaus, kad sugadintų viso kvartalo pastangas“, – atvirauja T. Kuprys.
Rūšiuotos maisto atliekos virsta žaliąja energija ir kompostu
Maisto atliekų tvarkymo ceche Dumpiuose KRATC darbuotojai kruopščiai šalina visas priemaišas, kad apsaugotų brangią įrangą ir užtikrintų kokybišką biomasei gaminti skirtų atliekų sudėtį. Iš šių atliekų gaunama skysta biomasė, kuri keliauja į Vievį. Ten esančiuose įrenginiuose ji perdirbama į dujas, kurios panaudojamos elektros energijos gamybai, o po proceso likusi masė tampa kompostu, grįžtančiu į dirvožemį kaip vertinga trąša.
Šiuo metu maisto atliekas rūšiuoja jau šešios Klaipėdos regiono savivaldybės: Klaipėdos miestas, Gargždai, Palanga, Kretinga, Šilutė ir Neringa. Kol kas prie šios iniciatyvos dar neprisijungė tik Skuodo rajonas, laukiantis europinės paramos infrastruktūrai.
Bendrai visos šešios Klaipėdos regiono savivaldybės per metus perdirbimui pateikė virš 1600 tonų maisto atliekų.
Švariai, be kvapų ir su pagarba aplinkai
Pasak T. Kuprio, Dumpiuose maisto atliekos nėra pūdomos – priešingai, rūšiavimo metu pasitelkiami probiotikai, stabdantys puvimo procesus. Tokiu būdu išvengiama nemalonių kvapų ir užtikrinama, kad visa maisto atliekų tvarkymo grandinė būtų ne tik efektyvi, bet ir draugiška aplinkai.
„Nuo pat pirmųjų veiklos dienų esame atviri – tiek gyventojams, tiek specialistams. Per metus mūsų rūšiavimo ceche jau lankėsi kolegos iš įvairių Lietuvos regionų, taip pat svečiai iš kitų Europos šalių. Visus norinčiuosius kviečiame apsilankyti ir savo akimis įsitikinti – tai vienas moderniausių maisto atliekų rūšiavimo centrų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Toks skaidrus, technologijomis pagrįstas procesas padeda žmonėms suvokti, kad maisto atliekų rūšiavimas – ne tuščias formalumas, o reali galimybė prisidėti prie švaresnės aplinkos, atsinaujinančios energijos gamybos ir tvaresnės ateities“, – sako KRATC Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys.
