Klaipėda 12.3°C
Klaipėdiečiai nekantrauja ir klausia: kada Klaipėdoje pasidės maisto atliekų surinkimas? Juk daug kur Lietuvoje jis jau startavo.
KRATC teigimu, laukti liko nedaug, uostamiestyje startas planuojamas pavasarį.
Klaipėda: maisto atliekoms - rudi konteineriai
Klaipėdoje ir Neringoje maisto rūšiavimui skirti konteineriai bus paruošti nuo vasario 5 dienos. Juos vietiniai ir miesto svečiai atpažins pirmiausia iš rudos spalvos dangčio. Suklysti neleis ir užrašas „Maisto atliekos“ bei obuolio graužtuką vaizduojanti piktograma.
Neringoje konteineriai atrodys kitaip nei uostamiestyje. Tai bus ne stacionarūs, o stumdomi antžeminiai konteineriai, pastatyti šalia jau įrengtų pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o vasaros sezonu – dar ir šalia labiausiai turistų lankomų vietų.
Skirtingai nei Vilniaus apskrityje, maisto atliekas galima mesti į bet kokį tvirtą plastikinį maišelį, kurį patogu sandariai užrišti. Palaidos atliekos žiemą prišaltų prie konteinerio sienelių ir apsunkintų konteinerio ištuštinimą, o vasarą imtų greitai skleisti nemalonius kvapus.
Klaipėdos individualių valdų savininkai gavo arba turi kuo skubiau pasiimti dviejų talpų komplektus maisto atliekų rūšiavimui: 10 litrų talpos virtuvinį kibirėlį ir 60 litrų talpos lauko konteinerį.
Kaip reikėtų rūšiuoti, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro KRATC socialiniame tinkle „Facebook“ kraštiečiams rodo kūrybos praktikė bei edukatorė Inga Norkūnienė su Erdelio terjeru Kuršiu.
„Kaip išdygsta kalnai, vadinami sąvartynais? Atsakymas, manau - nerūšiavimas. Tik rūšiuojant įmanomas atliekų perdirbimas, todėl labai džiaugiuosi galimybe visiems rūšiuoti maisto atliekas. Pradėdami nuo savęs, kiekvienas, galime keisti ir Lietuvos, ir pasaulio ekologiją“, - neabejoja I. Norkūnienė.
Žvelgti plačiau nei sava šiukšliadėžė ir savas kiemas ragina ir Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas.
Jis didžiuojasi, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie Europos šalių, civilizuotai besielgiančių su maisto atliekomis.
„Austrijos kalnų miestelyje maisto atliekos metamos į konteinerį palaidos, Norvegijos fiorduose – rūšiuojamos į žalios spalvos maišus ir metamos į bendrą konteinerį, Taline maisto atliekoms įrengti atskiri konteineriai.
Jau aišku, kad Neringoje bus vienaip, Klaipėdoje – kitaip, Palangoje – trečiaip. Tai neturėtų gąsdinti, nes civilizuotas žmogus bet kurioje pasaulio vietoje pirmiausia pasidomi, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, ir prie jos prisiderina.
Bendras principas galioja visur: jei stengiesi dėl sveikesnės aplinkos, švaresnės planetos, tai rūšiuoji ir prisitaikai prie vietos taisyklių. O jei ignoruoji patį rūšiavimą – tuomet nė viena sistema tau neatrodys tinkama. Tai galioja ir maisto, ir visų kitų atliekų rūšiavimui“, - pabrėžia A. Liubinavičius.
Tikslas - vienas, būdai - skirtingi
Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su tam tikromis virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).
Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti apdoroti gyvūninės kilmės maisto atliekas. Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai priskiriama 141 kg maisto atliekų. 87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.
Iki šiol per metus buvo surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad efektyviai rūšiuojant iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino – biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Aplinkos ministerija skelbia, kad tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Svarbiausia - pastangos ir kantrybė
Kodėl savivaldybės nepasirinko vieningos maisto atliekų rūšiavimo sistemos ir kurie pasirinkimai geriausi? Klausimų ir svarstymų laviną, pasipilančią dabar po pranešimais maisto atliekų rūšiavimo tema, VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius vertina kaip neišvengiamą reakciją į pokyčius ir linki kolegoms iš visos Lietuvos kantrybės į juos atsakant.
„Visi būdai atskirai surinkti maisto atliekas yra geri, nepriklausomai nuo maišelio spalvos. Visur buvo ieškoma sprendimų, kurie labiausiai tiktų konkrečiai savivaldybei, priklausomai nuo jos dydžio ir infrastruktūros. Svarbiausia, kad žmonės pradėtų skirti maisto atliekas ir suprastų to prasmę.
Pavyzdžiui, vilniečius neramina klausimas, kodėl pasirinktas rūšiavimas į oranžinius maišelius, nors yra įrengtų konteinerių aikštelių su atskira sekcija maisto atliekoms?
Nepavargstame kartoti, kad atskiri konteineriai maisto atliekoms kol kas nėra prieinami visiems Vilniaus miesto gyventojams, be to, šiame etape pradėjus rinkti maisto atliekas per atskirtus konteinerius ženkliai išaugtų rinkliava už atliekų tvarkymą dėl papildomų atlekų surinkimo kaštų.
Prie atskirų maisto konteinerių naudojimo bus pereita ateityje, kai Vilniaus miesto gyventojai maisto atliekas rūšiuos aktyviai ir bus surenkami didesni maisto atliekų kiekiai. Dabar važiuoti atskirai šiukšliavežei, kad iš atskiro konteinerio ištrauktų kelių gyventojų sumestas ir nebūtinai kokybiškai išrūšiuotas maisto atliekas būtų nelogiška.
Rinkimas į atskirus maišelius nekeičia nei išmetimo vietos, nei vežimo krypties. Reikia tik tinkamai atskirti atliekas namuose. Nors atrodo paprasta, užtruks, kol dauguma susiformuos šį įprotį.
Tad palaukime, kol oranžiniai maišeliai ims dominuoti mišrių atliekų konteineriuose, o jų turinį stebintys specialistai patvirtins, kad gyventojai tinkamai skiria maisto ir ne maisto atliekas. Tuomet ieškosime sprendimų, kaip tobulinti sistemą“, - sako T. Vaitkevičius.
