Klaipėda 5.6°C
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija (LLSRA) balandžio 28-ąją mini solidžią sukaktį – 20-ies metų veiklos jubiliejų. Per du dešimtmečius organizacija gali pasidžiaugti svariais pasiekimais, atstovaujant savo narių interesams, gausiu įvairių gražių iniciatyvų, prisidėjusių prie jūrinės inžinerinės pramonės profesijų populiarinimo ir visos Lietuvos garsinimo, skaičiumi, naujų tradicijų sukūrimu.
Raktas į sėkmę – partnerystė
LLSRA įsteigta 2003 m. balandžio 28 dieną, o jos steigimo sutartį pasirašė 32 laivų statybos ir remonto įmonės, kurių didžioji dalis buvo įsikūrusios Klaipėdoje. Naujosios organizacijos vykdančiuoju direktoriumi paskirtas jau anapilin iškeliavęs Algirdas Renkauskas, kuris svariai prisidėjo prie jos įkūrimo. Pagrindiniai organizacijos tikslai buvo sutelkti laivų statytojus ir remontininkus bendroms ekonominėms, socialinėms ir ūkinėms problemoms spręsti, atstovauti jų interesams vietos ir valstybinės valdžios institucijose bei tarptautinėse organizacijose, rengti konsultacijas ir keistis informacija.
„Ir dabar mes vykdome tą pačią veiklą ir vadovaujamės prieš du dešimtmečius iškeltais tikslais. Kitas labai svarbus dalykas – draugiškas narių tarpusavio bendradarbiavimas, nes būtent partnerystė yra raktas į sėkmę“, – akcentavo LLSRA vykdantysis direktorius Viktoras Čepys.
Šiuo metu LLSRA vienija 18 tikrųjų ir trys asocijuoti nariai. Galima pasidžiaugti, kad nemaža dalis narių išliko nuo asociacijos įsteigimo ir sėkmingai vykdo veiklą. Į savo gretas organizacija priima ir naujas bendroves. Asociacijai priklauso įvairaus dydžio įmonės – nuo tokių, kur dirba keli žmonės, iki didžiausių šalies bendrovių, ir ji stengiasi vienodai atstovauti kiekvieno nario interesams.
LLSRA ilgametis prezidentas Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Jis pažymėjo, kad per 20 metų buvo nueitas ilgas kelias, kuriant Lietuvos laivų statybos ir remonto identitetą bei sulaukiant šių veiklų pripažinimo svarbiomis ir perspektyviomis.
„Kiekvienas mūsų asociacijos narys prisideda prie Lietuvos kaip jūrinės valstybės stiprinimo ir žinomumo pasaulyje didinimo, jūrinės kultūros formavimo ir puoselėjimo, jūrinės inžinerinės pramonės išskirtinumo atskleidimo bei vystymo, dalijantis žiniomis, diegiant inovacijas ir naujas technologijas, pasitelkiant verslo ir mokslo sinergiją, kuriant aukštą pridėtinę vertę ir savo veiklą grindžiant tvarumo principais. Šios sukakties proga kiekvienam linkiu puikių ateities perspektyvų, kurias mums atveria jūros ir vandenynai. Juk, kaip sakė Walteris Raleighas, kas valdo jūrą, valdo pasaulio prekybą, tam priklauso viso pasaulio turtai, tiesą sakant, visas pasaulis“, – užbaigė asociacijos prezidentas.
Be prezidento ir vykdančiojo direktoriaus LLSRA sklandų darbą ir komunikaciją tarp narių padeda užtikrinti ilgametė darbuotoja Vitalija Baltrimaitė, kuri atsakinga ir už organizacijos finansus.
Prisideda prie specialistų ugdymo
LLSRA priklauso Lietuvos pramonininkų konfederacijai, kuri apjungia visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją bei telkia šalies verslo bendruomenę kurti tvarią, konkurencingą ir inovacijoms palankią verslo aplinką. Ši narystė sustiprina asociacijos pozicijas, sprendžiant klausimus su valdžios institucijomis.
Šiuo metu LLSRA didelį dėmesį skiria jūrinės inžinerinės pramonės ir jos specialybių, kurių specialistų dabar labai trūksta, populiarinimui. Ji aktyviai bendradarbiauja su Pauliaus Lindenau mokymo centru, buvo viena iš iniciatorių įsteigti Klaipėdos universiteto ateities neliečiamojo kapitalo fondą, kurio lėšomis būtų finansuojami moksliniai tyrimai ir projektai, diegiamos šiuolaikinės technologijos, ugdomos dabar aktualios ir ateities kartoms reikalingos kompetencijos bei gebėjimai. Taip prisidedama prie naujų talentų, specialistų, reikalingų jūriniam verslui, ugdymo.
LLSRA iniciatyva rengiamos ekskursijos VBLS, aplankant ir šioje teritorijoje esantį ir gal mažai kam žinomą laivų statybos muziejų. Jos yra labai populiarios – per metus jose sudalyvauja ir po 400 ekskursantų.
„Žmones labai domina laivų statyba, remontas, nes tai nėra paprastai pamatoma veikla. Manau, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl sulaukiame tokio didelio susidomėjimo. Edukacija ir inžinerinių profesijų populiarinimas yra labai svarbi veikla, ypač dabar, kai tokių specialistų taip trūksta. Norint juos išsiugdyti, reikia aktyviai dirbti su jaunimu, studentais, mokiniais, pasakoti apie laivų statybą ir remontą, sudominti juos“, – įsitikinęs V. Čepys.
Įsteigė P. Lindenau vardo medalį
LLSRA kuria ir naujas tradicijas – prieš trejus metus ji įsteigė tarpukariu uostamiestyje veikusios laivų statyklos savininko, žymaus laivų statytojo Pauliaus Lindenau vardo medalį, kuris skiriamas už nuopelnus laivų statybos ir remonto srityje. Šis apdovanojimas jau įteiktas 11 žmonių.
Medaliais apdovanoti ir prieš dvejus metus Klaipėdoje viešėję P. Lindenau anūkai Konrad Chr. Goke ir Wolfgang Goke. Jie čia atvyko pasveikinti senelio vardu pavadinto mokymo centro bendruomenės.
LLSRA taip pat teikia kandidatus jūrų kapitono Liudviko Stulpino medaliui, kurį įsteigė Lietuvos susisiekimo ministerija ir kuris skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei, gauti bei kitiems šios srities valstybiniams įvertinimams.
Didesnis dėmesys ekologijai
Per 20-imt metų netrūko pokyčių laivų statybos ir remonto srityje. Kaip vienus svarbiausių šio sektoriaus įvykių Lietuvoje, V. Čepys įvardijo Klaipėdos universitetui pastatytą „iki rakto“ laivą „Mintis“ bei „Smiltynės perkėlos“ keltą „Klaipėda“.
„Pastatyta „iki rakto“ buvo ir daugiau laivų. Prisidėjome ir prie įspūdingo dydžio kruizinių laivų statybos. Dalis pastarųjų užsuka ir į mūsų uostą, bet daugelis nė nesusimąsto, kad dalis šio laivo pastatyta čia, pas mus. Mūsų narių atstovai prisidėjo ir prie kruizinių laivų įrengimo Japonijoje, užsakymas iš tokios šalies yra įvertinimas“, – tvirtino vykdantysis direktorius.
Didelis pasiekimas Lietuvos laivų remonto srityje buvo Malkų įlankos infrastruktūros atnaujinimas ir dokų, skirtų remontuoti „Panamax“ tipo laivams įsigijimas, kas ženkliai išplėtė galimybes ir padidino gamybos apimtis. V. Čepys atkreipė dėmesį ir į diegiamas modernias technologijas laivų statybos ir remonto sektoriuose: suvirinimo robotai, blokų skanavimo kameros, dronai, padedantys atlikti remontui atplaukusių laivų apžiūrą, kita įranga. Tai padeda darbus atlikti operatyviau ir efektyviau.
„Didesnis dėmesys skiriamas ir ekologijai. Per dvidešimt metų ženkliai pasikeitė medžiagos, kurios naudojamos laivų statybos ir remonto metu. Jos tapo kur kas draugiškesnės aplinkai. Pačios mūsų įmonės prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, į laivus diegdamos išmetamųjų dujų ir balastinių vandenų valymo sistemas. Visi procesai tapo draugiškesni aplinkai“, – palygino vykdantysis direktorius.
V. Čepys įžvelgė ir naujas veiklos perspektyvas įmonėms, kurias vienija asociacija, – pradedamas statyti vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje šalia Būtingės. Kaip teigiamas pokytis įvardintas, ir Jūrinių reikalų komisijos veiklos atnaujinimas Seime. Manoma, kad tai padės operatyviau spręsti problemas, su kuriomis susiduria laivų statytojai ir remontininkai, efektyviau skleisti informaciją apie šią veiklos sritį.
Sukaktį minės Seime
20-ies metų veiklos sukaktį mininti LLSRA atnaujino savo logotipą. Šią solidžią sukaktį visi nariai kviečiami paminėti gegužės 19 dieną Seime, kur antrą kartą vyks jūrinio verslo ir politikos forumas. Šiemet jis skelbia: „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai!”. Renginys kvies diskutuoti apie jūrą skirtingais pjūviais, kurie svarbūs visuomenei ir sprendimų priėmėjams, pramonei ir mokslui, ieškoti ne tik atsakymų į šiuo metu aktualius klausimus, bet ir veržliai žvelgti į ateitį.
Paklaustas apie asociacijos ateities planus, V. Čepys atsakė, kad bus stengiamasi ir toliau laikytis organizacijos tikslų, pritraukti naujų narių ir didelį dėmesį skirti švietimui: „Sieksime, kad kiekvienas klaipėdietis žinotų, kad jų mieste vykdoma unikali veikla – statomi ir remontuojami laivai, daugiau susižinotų apie šią sritį, paklausias jūrinės inžinerinės pramonės profesijas. Dirbsime šiuo klausimu dar aktyviau“, – pabrėžė vykdantysis direktorius.
