Klaipėda 4.4°C
Didžiausių pasaulio ekonomikų septynetui (G 7) priklausanti Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje. Lietuva, siekdama įsitvirtinti kaip tranzitinė šalis tarp Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų transporto koridorių, tikisi pritraukti investicijų ir tranzitinių krovinių iš Japonijos verslo. Pirmadienį į Klaipėdos uostą susipažinti su jame veikiančiomis įmonėmis, jų vykdoma veikla, Uosto direkcijos atliekamais infrastruktūros bei planuojamais plėtros projektais atvyko Lietuvoje viešinti Japonijos verslininkų delegacija.
„Lietuva ir Japonija turi didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą. Palanki Klaipėdos uosto geografinė padėtis užtikrina tiesioginį išėjimą į Europos rinkas, o vystoma uosto infrastruktūra netolimoje ateityje leis priimti didžiausius laivus Baltijos jūroje. Naujų galimybių abiejų šalių verslams ir investicijoms taip pat atveria Lietuvoje įgyvendinami strateginiai „Rail Balticos“, „Via Balticos“ projektai“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Japonijos kompanijų atstovams šiandien pristatyti Klaipėdos uosto pranašumai ir pajėgumas, aptarti ekonominiai uosto rodikliai, krovos galimybės, vykdomi svarbiausi uosto plėtros projektai. Vizito metu surengtoje ekskursijoje hidrografiniu laivu „Lotas“ drauge su Klaipėdos uoste veikiančių didžiausių įmonių vadovais ir atstovais apžvelgta uoste veikiančių krovos įmonių veikla, specifika, logistikos klausimai, neišnaudotos nišos, kuriose būtų galima sėkmingai plėtoti abipusius verslo ryšius. Japonijos verslininkų delegacija taip pat supažindinta su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivu-saugykla „Independence“.
„Vertiname Japoniją kaip strateginę Lietuvos partnerę Azijoje, todėl norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Labai tikimės, kad šiandien uoste viešėję šios šalies verslininkai parveš žinią apie Klaipėdos uostą kaip puikiai tinkamą vietą investuoti, vykdyti verslą ar dalyvauti įvairiuose projektų vystymo etapuose. Sinergija transporto ir logistikos srityje dar tikrai neišnaudota“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Japonija – viena iš didžiausių pasaulyje automobilių, elektronikos, mašinų ir įrenginių, plieno bei spalvotųjų metalų, laivų, chemijos, tekstilės, maisto produktų gamintojų. Lietuva gali Japonijai pasiūlyti naudotis integruota transporto ir logistikos sistema bei intermodalinių terminalų paslaugomis, bendradarbiauti įgyvendinant Klaipėdos uosto plėtrą.
Šiemet Lietuva ir Japonija mini diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį.
2020 metais Lietuvos ir Japonijos prekybos apyvarta siekė 150 mln. eurų. Pagal prekybos apyvartą Japonija buvo 34-oje vietoje Lietuvos prekybos partnerių sąraše. 2020 m. Lietuvos importas iš Japonijos siekė 68 mln. eurų. Daugiausia importuota mašinų ir jų mechaninių įrenginių, elektros mašinų ir jų įrenginių, kitų transporto priemonių, chemijos produktų. 2020 m. Lietuvos eksportas į Japoniją siekė 82 mln. eurų, daugiausia tai įvairūs chemijos produktai, tabakas, optikos, matavimo, medicinos prietaisai ir aparatai, taurieji metalai, jų dirbiniai, monetos, dirbtinė bižuterija.
