Vakar vakare Klaipėdoje sutikti iš Čikagos (JAV) parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio ir Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai.
Urnos su nusipelniusių Lietuvai asmenybių pelenais iš Vilniaus pagarbos ir atminimo ceremonijai pervežtos į Kauną, o iš jo – į Klaipėdą, kur atvykusiuosius pasitiko Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus su Katalikų bažnyčios bendruomene.
Vieta, su kuria siejami didžiausi J. Budrio nuopelnai, yra Klaipėda. Kontržvalgybininkui buvo patikėta vadovauti iš Lietuvos kariuomenės karių ir karininkų bei Šaulių sąjungos narių ir savanorių suformuotai Ypatingo paskyrimo rinktinei – junginiui iš beveik 1,1 tūkst. žmonių, vykdžiusiam Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją. Klaipėdos kraštas, iki 1923 m. neapibrėžto statuso teritorija, Versalio taikos nutarimais administruojama valstybių sąjungininkių, galiausiai tapo pripažinta Lietuvos dalimi cesijos būdu.
R. Kašubaitė, vėliau tapusi J. Budrio žmona, taip pat dalyvavo istoriškai reikšminguose Klaipėdos įvykiuose – 1922–1923 m. sandūroje ji dirbo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, Kontržvalgų dalyje.
Jono ir Reginos Budrių perlaidojimo ceremonija šiandien, rugsėjo 22 d. vyks Klaipėdos senosiose kapinėse (Skulptūrų parke).