Kasdien į Lietuvos jūrų muziejų atgabenami išsekę ruoniukai

Lietuvos jūrų muziejus praneša kasdien sulaukiantis VšĮ „Būk mano draugas“ atgabenamų išsekusių ruonių jauniklių.

Muziejaus globoje šiuo metu yra jau 11 ruonių jauniklių.

Pastebima, kad dažnas ruoniukas atvyksta su kąstiniais odos pažeidimais.

Jei pastebėsite ruonių jauniklius pakrantėje

Jei pastebėsite ruonių jauniklius pakrantėje, prašome skambinti 112.

VšĮ „Būk mano draugas“ muziejui atgabena ruoniukus, o Jūrų muziejaus specialistai gydo, prižiūri iki tol, kol ruoniukai bus pasirengę sugrįžti atgal į Baltiją.

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai kaip įmanydami stengiasi padėti ruoniukams sustiprėti ir užaugti, kad šie galėtų pradėti savarankišką gyvenimą jūroje. 

 

Besikeičianti Baltijos jūros ekologinė situacija nėra palanki stambiausiems šio regiono žinduoliams – ruoniams. Dėl laivybos, žvejybos, jūros taršos ir klimato atšilimo jų populiacija per kelis dešimtmečius drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 30 tūkst. ruonių. Ši rūšis yra ant išnykimo slenksčio, todėl yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Į krantą pavasarį išmesti ruonių jaunikliai negali prisidėti prie populiacijos palaikymo, todėl jiems būtina skubi specialistų pagalba, kad pasveikę ir sustiprėję galėtų būti paleisti atgal į jūrą.

Ruoniukų reabilitacija – ilga, sunki ir brangi

Idėja gelbėti ruoniukus atsirado savaime, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. Prieš 35-erius metus prie pietinio Klaipėdos molo buvo rastas nusilpęs ruoniukas, kurį muziejaus darbuotojams pavyko užauginti.

„Tuomet per metus žmonės mums savarankiškai atveždavo daugiausia du ruoniukus, tačiau pastarąjį dešimtmetį pajūryje pastebimų nelaimėlių skaičius gerokai išaugęs. 2021 m. išgelbėjome ir atgal į jūrą paleidome net 21 mažylį, o 2020 metų pavasarį teko rūpintis 19 ruonių jauniklių, kurie į muziejų atkeliavo smarkiai išsekę, netekę daug skysčių, negavę maisto, sirgdami infekcinėmis ligomis, turėdami parazitų. Kartais ruoniukai patiria ir išorinius šunų ar laukinių gyvūnų sužalojimus“, – pasakoja A. Grušas.

Į muziejų atkeliavus naujam ligoniukui, specialistai skuba atlikti būtiniausius tyrimus ir sužinoti tikslesnę ruoniuko būklę. Tuomet darbuotojai pritaiko gydymą ir vaistus, parenka maistelį ir mišinį šeria per zondą, pratina mažylių organizmą prie žuvies ir vandens, mat ruoniukai bijo jūros. Biologas pasakoja, kad kiekvienam jaunikliui reikalinga atskira priežiūra visą parą, o vieno gyvūno išlaikymas ir gydymas kainuoja apie 1500 eurų. Jeigu ruoniukas stipriai sužalotas ar sunkiai sergantis, ši suma dar didesnė.