Klaipėdoje pristatymus surengė urbanistikos ir architektūros projekte „Išmanusis miestas“ dalyvavusios kūrėjų komandos. Uostamiesčio savivaldybė projekto dalyvius kvietė nagrinėti keturias miesto teritorijas: Kuršių marių pakrantę Smiltynėje, Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigas, Žaliakelį ir „Klaipėdos energijos“ teritoriją Danės gatvėje.
Klaipėdos miesto savivaldybė prie šio projekto prisijungė pirmą kartą ir iškart sulaukė didelio susidomėjimo. Analizuoti miestui svarbias teritorijas bei siūlyti savo vizijas panoro net 12 komandų, tarp jų – ir profesionalių architektų bei urbanistų, ir šios srities studijas pasirinkusių studentų. Į savivaldybę savo darbų pristatymui atvyko 4 kūrybinės grupės.
„Dėkojame visiems kūrėjams, skyrusiems dėmesį Klaipėdai – tiek profesionalams, tiek studentams. Teritorijų analizė, naujas žvilgsnis ir pasiūlytos idėjos praplečia miesto galimybes planuoti darnią plėtrą, pasirinkti gyventojų poreikius atitinkančias, o kartu ir šiuolaikines planavimo tendencijas atspindinčias teritorijų vystymo kryptis“, – sako Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.
Didžiausio dėmesio susilaukė „Klaipėdos energijos“ teritorija Danės gatvėje. Ją analizavo net 8 dalyviai. Klaipėda planuoja šios teritorijos konversiją, o projekto dalyviai savo idėjomis pildo miesto viziją.
Vienos iš dalyvių – savivaldybėje savo darbą pristačiusios studentės Raimonda Zakšauskienė ir Orinta Klimašauskaitė čia mato administracines patalpas, informacinį centrą, ekspozicijų erdvę, naujus pastatus, skirtus kūrybinėms, vaikų, jaunimo laisvalaikio erdvėms, parduotuvėms, kavinėms, sportui, gyvenamajai paskirčiai, numatomos jungtys su šalia esančiu Danės skveru, Malūno, Skulptūrų parkais.
Teritorijos akcentas – kaminas galėtų tapti apžvalgos aikštele: aplink bokštą gali būti projektuojama stiklinė erdvė su viduje esančia spirale, kuria galima užkilti į viršų. Ši erdvė galėtų būti skirta ir parodoms, o nuo bokšto viršūnės atsivertų miestas, jūra. Į teritoriją būtų galima patekti ir iš kito kranto per pėsčiųjų ir dviračių tiltą, prie teritorijos numatoma ir prieplauka.
Studentės Agneta Butkutė ir Aistė Pakamorytė taip pat analizavo „Klaipėdos energijos“ teritoriją ir projekte laimėjo III vietą studentų kategorijoje.
Teritoriją siūloma skaidyti į 3 zonas: mišrią, kultūrinę ir gyvenamąją. Mišrioje teritorijoje matomi visuomeninės, kultūrinės, gyvenamosios paskirties objektai, kurių pirmieji aukštai skirti komercinėms patalpoms, kultūrinėje zonoje – muziejus su restoranu, bendradarbystės studijomis, kūrybinėmis dirbtuvėmis.
Gyvenamojoje zonoje – daugiabučiai su edukacinėmis ir komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose. Siūloma sukurti žaliąsias jungtis su šalia esančiais parkais, numatomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas (daugiau: Klaipėdos miesto sav. – Klaipėdos sinergija - Structum.lt).
Siūlymų sulaukta ir Melnragės bei Girulių paplūdimių prieigoms. Forma architektų biuro specialistai, analizavę šią teritoriją, Girulių paplūdimio prieigas siūlo išnaudoti betarpiškam pajūrio gamtos pažinimui, Neįgaliųjų paplūdimiui siūloma suteikti išskirtinę kokybę ir pritaikymą žmonėms su negalia, prieigos prie jūros taip pat būtų skirtos sportui, reabilitacijai.
Melnragės II paplūdimys galėtų tapti „Potyriu keliu“: gyventojų čia galėtų laukti pirtys, Kneipo takas, jūros vėjo grojami instrumentai, siūlomas ir naujas slipas, o Melnragės centrui matoma „Kurorto promenados“ vizija, čia siūlomas ir naujas akcentas – apžvalgos bokštas su integruota laipiojimo siena (daugiau: Klaipėdos m. sav. - Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigos - Structum.lt).
Idėjų sulaukė ir Kuršių marių krantas Smiltynėje. Šią teritoriją pasirinko architektai Saulius Motieka ir Lina Panavaitė. Siekta įvertinti, ar Smiltynė turi potencialą tapti kurortine vietove. Architektai Smiltynėje išskyrė sąlygines zonas, kuriose galimi skirtingi urbanistiniai scenarijai. Jeigu Smiltynė įgautų kurortinės teritorijos statusą, praktiškai vieninteliame ruože – ties Naująja perkėla – egzistuoja didesnės galimybės SPA, viešbučių, sanatorijų, reabilitacijos centrų ar kitų kurortologinėms paslaugoms teikti skirtų statinių atsiradimui, taip pat būtų galima praplėsti jachtklubo teritoriją, sudaryti galimybes vasaros užimtumo veikloms. Visgi, architektai pabrėžia, kad urbanizacijos net ir vizijose planuojama tik tiek, kiek leidžia dabartinis reglamentavimas bei teritorijų planavimo dokumentai. Pasak architektų, miestas turi potencialą Smiltynei pasiekti kurortinės teritorijos statusą, o tai atvertų galimybes tiek vietinėms, tiek tarptautinėms investicijoms (daugiau: Klaipėdos miesto sav. - Kuršių marių krantas Smiltynėje - Structum.lt).
Žaliakeliui savo vizijas siūlė studentė Kristina Sajauskienė. Klaipėdos žaliakelio teritorija yra išsidėsčiusi tarp Debreceno gatvės ir Jūrininkų prospekto. Prieš 20 metų čia buvo nutiestas magistralinis pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris yra tarptautinių dviračių turizmo trasų dalis, taip pat – dalis viso Klaipėdos pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo. Čia, siekiant suderinti žmogaus ir gamtos darnią bendrystę, socialinį aktyvumą, aktyvų laisvalaikį, siūloma planuoti naujas veiklos zonas, dekoratyvinių augalų parkelius. Kadangi žaliakelio teritorijoje ir greta yra net 5 švietimo įstaigos, siūloma numatyti ir lauko klases, atsipalaidavimui skirtus pojūčių sodelius su žydinčiais ir kvepiančiais augalais (daugiau: Klaipėdos miesto sav. – Klaipėdos Žaliakelis - Structum.lt).
„Išmanusis miestas 10“ – nacionalinis žurnalo „Structum“ rengiamas projektas, vienijantis Lietuvos savivaldybes, architektus, urbanistus, aukštųjų mokyklų studentus, privataus bei valstybinio sektorių atstovus ir sprendžiantis probleminių viešųjų šalies erdvių likimą bei skatinantis darnią miestų plėtrą. Šiais metais projekte dalyvavo 13 savivaldybių.