Klaipėda 4.4°C
Visą savaitgalį, lapkričio 11 – 14 dienomis, Klaipėda švęs senųjų lietuvninkų puoselėtą, Mažojoje Lietuvoje savo iškilmingumu ir papročiais Šv. Kalėdoms prilygusią Martyno dieną - „Šv. Martynas. Ir jo žąsys”.
Šventės metu uostamiestis prisimins senąsias tradicijas, miestas pakvips meduoliais, restoranai vaišins įvairiais žąsienos patiekalais, o sutemus senamiestyje vyks ekskursijos su šviečiančiais žibintais.
„Klaipėdoje atgims pagrindiniai šventės simboliai. Kviečiame visus patirti Šv. Martyno šventės džiaugsmą su išskirtiniais papročiais, legendomis ir vaišėmis. Veiklos užteks visiems. Laukiame jūsų!”, - į šventę kvietė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Šv. Martynas. Kas jis?
Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja, etnologė, dr. Kristina Blockytė – Naujokė pasakoja, kad Šv. Martynas į krikščioniškąjį kalendorių įrašytas 650 metais. Martynas buvo Turo vyskupas, gyvenęs apie 315–400 metus Italijoje, pasižymėjęs gailestingumo darbais, miręs lapkričio 11 d.
Liuteroniškajame kalendoriuje lapkričio 11 d. žymima nuo 1483 m. – šios dienos išvakarėse gimė Martynas Liuteris, didysis bažnyčios reformatorius, tad nuo XV a. protestantiškuose kraštuose vietoje šventojo Martyno imta minėti reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Su M. Liuterio asmeniu siejamas ir Martyno vardo paplitimas Mažojoje Lietuvoje. Tačiau šventojo vaidmuo Martyno dienos apeigose nedidelis, kadangi visų pirma ši šventė yra žemdirbiškos kultūros dalis.
Šv. Martyno dienos istorinė raida
Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.
XX a. Klaipėdos krašte šią dieną baigdavosi žemės ūkio samdinių samdos laikas.
Tarpukariu Klaipėdos apskrities ūkininkai tą dieną vykdavo į Paprūsėje buvusius bernų ir mergų turgus, kur ūkininkai ir samdiniai sutardavo darbus, gyvenimo sąlygas, atlyginimą.
Vėliau besikeičiant ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, šventės populiarumas sumenko.
„Nuo senovės Martyno diena buvo įvairių mokesčių sumokėjimo paskutinis terminas. Mažojoje Lietuvoje per Šv. Martyną baigdavosi žemės ūkio samdinių samdos laikas. Sunykus feodalinei santvarkai, kaimo bendruomenės archetipinei kultūrai, natūraliai nunyko ir atsiskaitymas su samdiniais. Tad natūralu, kad sumenko ir šios šventės reikšmė“, - teigia KU etnologė, Kristina Blockytė – Naujokė.
XX-XXI amžių sandūroje ši šventė atgaivinta. Ypatingai kasmet ji švenčiama Vakarų Europos regione.
XX a. pr. Vokietijoje, Šv. Martyno šventė tapo vaikų švente.
„Akivaizdu, jog ši tradicija Mažojoje Lietuvoje – vokiškosios kultūros rudimentas“, - teigia KU etnologė K. Blockytė – Naujokė.
Nuo 2002 m. Klaipėdos etnokultūros centre, kiek vėliau ir kituose Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros centruose, lapkričio 11 d. buvo pradėti organizuoti renginiai Martyno šventės proga ir tai daroma iki šiol.
Nuo 2009 m. Klaipėdos vokiečių bendrija šią tradiciją kasmet minėjo vaikiškos šventės kontekste.
„Mūsų bendruomenė yra ryšio grandis su šiuolaikine Vokietija, todėl manome, kad ši vokiška šventė labai tinka buvusiam vokiškam kraštui. Martyno dienos minėjimą kasmet organizavome jau dešimt metų. Džiaugiamės, kad mūsų pradėta ir tradicija tapusi vokiečių bendrijos šventė bus toliau plėtojama miesto“, - teigė vokiečių bendruomenės atstovė Rasa Müller.
Tą dieną senoliai spėdavo ateitį
Šv. Martyno dieną senoliai stebėdavo orus. Iš jų galėdavo nuspėti kokia bus artėjanti žiema: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“; „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandens“.
Taip pat buvo kalbama, jei lapkričio 11 -ąją giedra, tai ateinanti žiema bus labai šalta.
Vokiškos Šv. Martyno tradicijos
Kasmet Vokietijoje vaikai namuose ar ugdymo įstaigose gaminasi šventinius žibintus su kuriais Šv. Martyno dieną pasileidžia į eiseną per miestą. Ši eisena tampa tarsi simboliniu Šv. Martyno kelionės atvaizdavimu, kurios pabaigoje visi vaišinasi karštais gėrimais ir ragauja Martyno meduolius.
KU etnologė K. Blockytė – Naujokė pasakoja, kad Vokietijoje XIX a. pab. viena iš Martyno šventės sudedamųjų dalių buvo ugnis: aukštumose kūrenami laužai, šokinėjama per juos, žaidžiami rateliai, o laužo pelenai kitą dieną išbarstomi laukuose. Kai ugnis imdavo blėsti, šventės dalyviai užsidegdavo nuo jos fakelus ir žygiuodavo į kaimą.
XX a. pr. Martyno šventė tapo vaikų švente: laužus pakeitė vaikų eitynės su ,,fakelais“ – išskaptuotais moliūgais, ropėmis arba agurkais į kurių vidų buvo įstatomos žvakutės, o XX a. vid. šiuos fakelus pakeitė popieriniai įvairiaspalviai žibintai.
Eitynės su žibintais turi simbolinę reikšmę, lyg nešant šventojo žinią: „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“. Tamsą perskrodusi žibinto liepsna įžiebia viltį ir tikėjimą žmogaus gerumu.
Kodėl žąsis?
Legenda biloja, kad būdamas vienuoliu Šventasis Martynas sužinojo, kad už jo gerus darbus ir pagalbą aplinkiniams jį norima įšventinti į vyskupus. Bandydamas to išvengti Martynas pasislėpė žąsų aptvare. Tačiau žąsys visgi aptiko įsibrovėlį ir išdavė jį savo gagenimu. Kaip kerštą Martynas pažadėjo žąsims kaskart minint tą dieną suvalgyti vieną jų.
Iš tiesų, tai buvo metas, kai prasidėdavo žąsų valgymo metas. Martyno dieną žąsis buvo reikšminga ne tik prie bendro stalo.
Mažosios Lietuvos gyventojai savaitę prieš Šventą Martyną savas žąsis primaitindavo ir aptverdavo mažesniame aptvare, kad nenusibėgiotų. Dideliuose Klaipėdos krašto jomarkuose buvo galima įsigyti žąsų. Ūkininkai žąsis, kaip atsidėkojimą, dovanojo savo samdiniams.
„Šv. Martynas. Ir jo žąsys“ Klaipėdoje
Klaipėda nusprendė pakviesti visus į šį tradicinį renginį ir visą savaitgalį, lapkričio 11 – 14 dienomis, kviečia švęsti.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras pakvies į išskirtinai organizuojamas vakarines ekskursijas su žibintais , kurių metu pasinersite į Martyno legendas ir po miestą paskleisite gerumo šviesą, ragausite Martyno meduolių.
Kad šventė neliktų be vaišių, net 14 uostamiesčio restoranų, specialiai gamins vieno iš šventės simbolių – žąsies patiekalus.
O kad nereiktų skubėti – specialų pasiūlymą nakvynei suteiks visos šventę palaikančios Klaipėdos apgyvendinimo įstaigos.
Daugiau informacijos apie restoranus ir akcijoje dalyvaujančius viešbučius rasite čia.
Renginio organizatorius - VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, partneriai - Klaipėdos m. savivaldybė, Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centras.
