Šišioniškiai vaišino gardžia žuviene, viliojo dainomis ir Pamario krašto edukacijomis

Šišioniškiai vaišino gardžia žuviene, viliojo dainomis ir Pamario krašto edukacijomis
AA

Idėja kasmet Klaipėdoje organizuoti Lietuvos etnografinius regionus populiarinančius renginius  gimė pernai susibūrus Klaipėdos krašto dzūkams. Šiemet įprasminant Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 100-ąsias metines buvo minima Šišioniškių diena. Susitikome su svečiais iš Šilutės, Rusnės, Klaipėdos ir visos Lietuvos! Renginius Interaktyvioje vasaros skaitykloje, Karlskronos aikštėje (Dangės krantinėje, prie Pilies tilto) organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. Tai tarsi nedideli ir jaukūs vienos dienos festivaliai su to krašto žmonėmis, tarme, kulinarija, daina, kultūrinėmis edukacijomis, išryškinančiomis to krašto bruožus. „Kiekvienas Lietuvos etnografinis  regionas išskirtinis, ir mes tą išskirtinumą siekiame pabrėžti. Tačiau kartu mes esame ta pati Lietuva, galinti didžiuotis savo turtinga praeitim, istorija, kultūra, kurią privalome puoselėti ir išsaugoti.  Šišioniškiai – senieji Klaipėdos krašto gyventojai, todėl minėdami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį savo dėmesį ir pagarbą skyrėme būtent jiems“, – sakė Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja, renginio iniciatorė Loreta Liutkutė.

 „Šiandien įvyko bendrystės šventė“, – besidžiaugdamas susitikimą įvardino Pamario krašto balsas, poetas, žuvienės čempionato sumanytojas Marijus Budraitis. Visos dienos kultūrinėse veiklose apsilankė per tūkstantį lankytojų. O veiklų būta įdomių: 3D virtuali realybė „Žvejo batuose“ besidominčius nukėlė tarsi į tikrą Pamario krašto žvejybą. Buvo galima stebėti kaip stintos gaudomos keseliais, čia pat ruošiamos maistui, kepamos ir ragaujamos.

Salos etnokultūros ir informacijos centras mokė pasigaminti suvenyrinius laivelius – venterines valtis edukacijoje „Parbėg laivelis“. Jos metu supažindinta, kokiais mediniais laivais plaukiota Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, kaip ir iš ko jie buvo statomi, ar visi laivai buvo naudoti tik žvejybai. Knygų mylėtojai su edukatore Ramune nusipynė skirtukus Pamario motyvais.

Žiūrovus sužavėjo Usėnų seniūnijos etnografinio teatro „Negelys“ (vadovė Jūratė Daugalienė) spektaklis „Improvizacijos Ėvės tema“. Rašytojos Ievos Simonaitytės lūpomis pasakota istorija apie mažosios Ėvikės kelią iki didžio pripažinimo sulaukusios Ėvės. Aktoriai supažindino su stipriais, gyvenimo užgrūdintais, atkakliais lietuvininkais. Spektaklio scenas  pagyvino dainos, šokiai ir šišioniškių tarmė, kuo toliau, tuo labiau tampanti egzotine, nes mažai ja kalbančiųjų, daug kam negirdėta. „Mes pykstame, kai kas nors pasako, jog šišioniškių pavadinimas kilo nuo Šyšos upės. O gi ne! Būtent šišioniškiai vietoj žodelio „čia“ sakydavo „šiš“, nuo to ir kilo mūsų pavadinimas“, – su šypsena pasakojo šišioniškis, jau daugelį metų gyvenantis Klaipėdoje.

„Sveiki atvykę į karališkąjį miestą – Klaipėdą“, – svečius pasveikino Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė. Sveikinimais ir dovanomis prasidėjo skambiausia vakaro dalis – šišioniškių koncertas „VĖJŲ DAINOS“, kuriame koncertavo solistai Valdas Lacko, „Nerijos“ atstovas šilutiškis Egidijus Jovaiša, ansamblis „Karčema“ ir jo siela Vygantas Stoškus. Renginio vedėjas Marijus Budraitis koncerto intarpuose pristatė šišioniškių gyvenimo būdą, senuosius žvejų amatus, Pamario krašto istoriją ir kultūrą, Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogo pasaulyje, laivybos Kuršių mariose tradicijas bei plokščiadugnes burines valtis – kurėnus.

Išragauta net 300 porcijų pačios skaniausios žuvienės, kurią gamino žymus Rusnės žvejys Algimantas Dirsė. Svečiai, dainininkai ir žvejai entuziastingai kvietė į Rusnės festivalį – rugpjūčio 4-5 d. ir Žuvienės virimo čempionatą, vyksiantį rugsėjo 2 d., taip pat Rusnėje.

Dėkojame renginio partneriams – Salos etnokultūros ir informacijos centrui, Šilutės turizmo informacijos centrui, Tarptautinio žuvienės čempionato organizatoriui VO „Forumas“, Asociacijai „Pamario vakarai“, Kaimiškos muzikos klubui „Karčema“. Iki kitų susitikimų!