Klaipėda 13.7°C
Rugsėjo 26-ąją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje naujai atrastas Rėzos muzikinis palikimas sugrįš į jo gimtąją Kuršių neriją. Po pirmųjų koncertinio turo „Liudviko Rėzos pėdomis“ renginių Vilniaus Senajame arsenale ir Panemunės pilyje čia atvyksta baritonas Giedrius Prunskus ir pianistas, muzikinio paveldo tyrėjas Vilimas Norkūnas.
Rugsėjo 26 d. 18 val. klausytojai pirmą kartą, praėjus beveik 200 metų nuo natų publikavimo, išgirs muzikinę programą, atveriančią iki šiol neatskleistas Rėzos publikuotų lietuvių dainų sąsajas su XIX amžiaus Europos profesionaliąja muzika. Lietuvių liaudies dainų tekstai naujai ir jautriai suskambės Fryderyko Chopino, Edvardo Griego, Carlo Banko, Alexanderio Winterbergerio muzikoje. Taip pat bus galima išgirsti Liudviko Rėzos bičiulio kompozitoriaus Wilhelmo Jenseno muziką, sukurtą paties Rėzos eilėms.
Šiemet, minint Martyno Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines, šis koncertas Kuršių nerijoje įgauna ypatingą prasmę. Rėza gimė 1776 m. Karvaičiuose, vėliau smėlio užpustytame Kuršių nerijos kaime, todėl Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre naujai atrastas muzikinis palikimas tarsi sugrįžta į savo ištakas.
Valanda prieš koncertą, 17 val., Vilimas Norkūnas kvies į koncerto įžangą „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“. Klausytojų laukia vaizdingas pasakojimas apie muzikinius atradimus, papildytas beveik šimtu vaizdų: istoriniais dokumentais, senųjų leidinių puslapiais ir natų šaltiniais. Jie ves nuo Rėzos gimtųjų Karvaičių iki XIX amžiaus Karaliaučiaus ir platesnio Europos kultūrinio bei muzikinio konteksto.
„Klausytojai po koncertų dažnai sako, kad kontekstas ir istorijos apie konkrečius kūrinius praturtina ir net pakeičia klausymosi būdą. Man pačiam svarbu ne tik papasakoti, bet ir leisti tą muziką čia pat išgirsti – kai ką pagroti, padainuoti, parodyti, kaip susijungia skirtingi šaltiniai ir istorijos. Tad galiu pažadėti, kad tai bus gyvas ir tikrai įdomus susitikimas su Rėzos muzikiniu pasauliu“, – sako Vilimas Norkūnas.
Pasakojime atgis ir Antano Henriko Radvilos (1775–1833) salonas – aplinka, kurioje muzikavo garsiausi epochos atlikėjai, tarp kurių Fryderykas Chopinas, Niccolò Paganini ir Maria Szymanowska. Taip istorinis pasakojimas ir gyvai atliekama muzika susijungs į vieną atradimų patyrimą – apie Rėzos kūrybą ir lietuvių dainų kelią į profesionaliąją Europos muziką.
Rėzos jubiliejiniai renginiai Kuršių nerijoje tęsis ir po koncerto. Rugsėjo 28–30 d. Vilniuje ir Nidoje vyks mokslinė konferencija „Rėzos baltiškieji dialogai. Martynui Liudvikui Rėzai – 250“, subursianti jo palikimą tyrinėjančius literatūros, kalbos, istorijos ir kultūros specialistus. Rugsėjo 29 d. Nidoje Vilimas Norkūnas joje pristatys ir savo muzikinius atradimus pranešime „Muzikiniai atradimai – Liudviko Rėzos paveldas XIX a. kamerinėje muzikoje“.
Rugsėjo 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje:
17 val. – koncerto įžanga „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“;
18 val. – koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“.
Atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (fortepijonas).
Renginys nemokamas
