Klaipėda 4.1°C
Klaipėdos kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka vaikštinėdamas palei šalčio sukaustytas uosto krantines prisiminė vieną žavų pasakojimą apie ypatingą Klaipėdos laivą.
Tai – garsusis, tarpukariu statytas ledlaužis „Perkūnas“.
"Žiemos tikrai buvusios rūsčios: rašoma, jog 1928 m. užšalo net uosto įplauka, ir žmonės galėjo vaikščioti ledu nuo šiaurinio iki pietinio molų. O lede įstrigę krovininiai laivai reiškė prekybos sąstingį, negaunamas pajamas, todėl ledlaužiai buvo labai svarbūs. 1937 m. publikacijoje vaizdingai aprašyta, kaip gi vykdavo tas laivo mūšis su ledu.
„Šitie ledlaužiai yra sveikos natūros garlaiviai su stipriais laivo šonkauliais ir atsparia geležine oda. Nepaprastai atkaklūs. Jų priešakis yra kiek iškilęs iš vandens, kuris padeda skrosti ir laužyti ledą. Pats laužymas vyksta taip: ledlaužis įsibėgėjęs visu savo sunkumu užčiuožia ant ledo ir šis neišlaikęs didelio spaudimo plyšta į dideles lytis“, - pasakojama.
Mažesnių ledlaužių uoste buvo ne vienas, tačiau jų flagmano vaidmenį atliko 1930 m. Klaipėdos „Lindenau & Cie“ laivų statykloje pastatytas 31,6 m ilgio „Perkūnas“. Ir ledus laužė, ir galėjo būti vilkiku, suteikdavusiu pagalbą laivams nelaimingų atsitikimų metu.
„Tikrai kiekvienas atsimins jo juodą blizgantį kūną su baltu tiltuku ir geltonu kaminu“, - rašoma spaudoje. Apie 7 val. ryto šiame laive jau pradėdavo darbuotis kūrikai, semtuvais mesdami anglį į krosnį. Atlikęs savo darbą Žiemos uoste, Kuršių įlankoje „Perkūnas“ pro žiotis įplaukdavo į Dangę ir laužydavo ledus ten. Aukštyn upe – iki pat Joniškės kapinių. „Apie ketvirtą valandą nuvargęs, apšalęs „Perkūnas“ grįžta į namus“, - tarsi apie žmogų rašoma tarpukario straipsnelyje.
Senovės baltų griausmo, karo ir vaisingumo Dievo vardu pavadintas laivas su Lietuvos vėliava plaukiojo iki 1939 m. kovo. Po to atiteko Klaipėdos kraštą okupavusiai Vokietijai ir buvo pervadintas „Hermann“ ", - pasakoja D. Nikitenka.
Tolimesnis laivo likimas nežinomas.
