Pagal Andzrej Maleszka to paties pavadinimo pjesę sukurtas ARTYN teatro spektaklis „Jasek“ kviečia „palįsti po stalu“

Pagal Andzrej Maleszka to paties pavadinimo pjesę sukurtas ARTYN teatro spektaklis „Jasek“ kviečia „palįsti po stalu“
AA

Spalio 22 d., 17:00, Klaipėdos dramos teatre, Gedimino Šimkaus teatras ARTYN kviečia žiūrovus į susitikimą su Magda Klimek, spektaklio „Jasek“ heroje – moterimi, mama, aktore ir tiesiog Žmogumi.

Teatro mylėtojams bus papasakota istorija, apie Magdą ir Jaseką, kurioje kiekvienas ras atspindžių į savo pačių gyvenimus. Pagrindinė pjesės veikėja - Magda Klimek, aktorė, besistengianti surasti jungtį tarp karjeros ir motinystės, tarp sveiko proto ir iliuzijų, tarp čia-ir-dabar, bei tada-ir-ten. Ji vieniša mama, o apie jos vaiko tėvą žinome tik tiek, kad ji su juo negyvena. Tuo tarpu jos mažametis sūnus, vardu Jasek, visą laiką leidžia po stalu. Dėl tokio sūnaus elgesio Magda turi nesutarimų su šeimos pagalbos centru. Iš kitos pusės, šis stalas tampa Magdos gyvenimo centru, apie kurį sukasi kiekviena jos gyvenimo detalė, visi kasdienybės įvykiai - nuo pačių absurdiškiausių iki dramatiškų ir sukrečiančių. Magda nuolat grįžta prie šio stalo - lyg prie altoriaus ant kurio ji atnašauja savo pačios gyvenimo auką. Bet ar Jasek iš tikro yra po šiuo stalu? Ar Magdai tikrai skambina iš šeimos pagalbos centro? O galbūt Jasek tegyvena jos vaizduotėje? O gal po stalu išties slepiasi mažutis berniukas? Spektaklis kviečia pažvelgti į mamas, į jų bandymą suderinti karjerą ir motinystę, atidžiau pasižiūrėti į tuos, kurie kitokie nei mes ir serga ne fizinėmis, bet psichinėmis ligomis, į kurias mes patys juos įvarome, bandydami „kitokius“ žmonės įgrūsti į standartus. Spektaklis kviečia pamatyti vaiką po stalu ir suprasti, kodėl jis ten ir ar iš viso yra.

Apie Magdą, Jaseką, apie jų nutikimus, šiandien mums pasakoja šio spektaklio kūrybinė komanda - Magdos Klimek vaidmenį atliekančios aktorės Edita Barškėtienė ir Giedrė Butkienė, paslaptingo personažo „TAS“ atlikėjas Domantas Šakarnis, bei spektaklio režisierė Marta Vendland.

Ar sunku buvo kurti Magdos Klimek vaidmenį?

Edita Barškėtienė:

Meluočiau sau ir kitiems, jeigu sakyčiau, kad buvo lengva. Šitą Magdos virsmą iš savęs į ją - galėčiau palyginti su bėgimu, avint aukštakulnius stiklo batelius, per ledu padengtą grindinį.

Giedrė Butkienė:

Pirmiausia perskaičius pjesę nesupratau Magdos. Norėjosi „auklėti“ ją, pasirinkti kitaip, nedaryti ir nesakyti to ir ano, kol galiausiai, po ilgų pokalbių su režisiere, supratau, kad Magdos suprasti galbūt ir neįmanoma. Magda man yra moteris, kuri niekada pati savęs nesupranta ir nesupras: dėl ligos, dėl pasirinkimo ar savo pačios klaidos - šito vis dar ieškau, kartais net prieš pat pasirodymą atsakau vienaip, kitą kartą - jau kitaip. Sunku ar lengva, galbūt neatsakysiu, tačiau tikrai labai mylima.

 

Ar turite kažką bendro su Magda ar ji jums visiškai nepažįstama?

Edita B.:

Paviršutiniškai nužvelgus Magdos personažą, sakyčiau, kad mes nieko bendro neturim, bet lukštenant ją bruožas po bruožo,  ji tampa tokia pažįstama ir artima, kad gali pagalvot, kad ji - tai dalis tavęs.

Giedrė B.:

Aš aktorė, mama ir pirmiausia moteris - tai tikriausiai nemažai bendrumo. Tačiau tuo pat metu Magda yra ir mano priešingybė, todėl dar įdomiau jos „ieškoti“.

Jasek - Magdos sūnus. Koks jų santykis?

Edita B.:

Jasekas Magdai yra pasaulio bamba ir atskaitos taškas, tačiau tai lyg ir kliūtis siekiant karjeros.

Giedrė B.:

Jų santykis - kupinas meilės, atsidavimo ir pasiaukojimo, tačiau tuo pat metu, trapus it stiklas.

 

Magdos profesija - aktorė. Dėl aktorystės ji yra pasiryžusi viskam. Kaip manote ar galima šeimą aukoti vardan savo svajonių, karjeros?

      Edita B.:

Aukoti šeimą - niekada!

Giedrė B.:

Tikriausiai pats sunkiausias klausimas. Ne, mano asmenine nuomone, svajonės pildymasis neturėtų reikalauti tokių aukų. Būna kainų, kurios per didelės.

 

Kaip manote, ko kiekvienas galime išmokti iš Magdos?

Edita B.:

Aistros ir atsidavimo. Tuo pačiu Magdos personažas – tai mūsų visuomenės iliuzijų ir vis greitėjančio gyvenimo tempo atspindys.

Giedrė B.:

Optimizmo. Net ir pačiose juodžiausiose situacijose.

 

Kas pjesėje yra „TAS“?

Režisierė Marta Vendland:

Pačioje pjesėje „TO“  - nėra. Jis buvo įvestas į pjesę, ieškant jungčių tarp atskirų, bet tarpusavyje susijusių, spektaklio scenų. „TAS“ tampa lyg ir Magdos įsikūnijosiomis mintimis. Reikia nepamiršti, kad „Jasek“, tai monospektaklis, tad „TAS“ savotiškai tampa tiek Magdos, tiek pačių žiūrovų vaizduotės vaisiumi, jiems net nesuprantant, kad jie jį – tik įsivaizduoja, nes scenoje jo – nėra. Apskritai, pjesė gana stipriai skiriasi nuo originalo, atvirai sakant – su ja dirbant teko netgi ją perrašyti, tad visa medžiaga yra pagal Andzrej Maleszka, su mūsų modifikacijomis, siekiant priartinti medžiagą prie šiandieninio žiūrovo.

Domantas Šakarnis:

„TAS“ esma, būtybė, kuri yra Magdos galvos vaisius. Vertikali riba tarp išprotėjimo ir sveiko proto. Ši būtybė leidžia jai palaikyti švarą ar net pasąmonėje.

 

Kodėl spektaklio metu groja gyva muzika?

Režisierė Marta Vendland:

Spektaklio metu gyvai atliekama Kurt Weill muzika iš „Trijų grašių operos. Šią muziką jis parašė Bertold Brecht pjesei „Opera už tris skatikus“, kurioje yra Džeinės vaidmuo. Šis vaidmuo yra Magdos svajonė. Mūsų spektaklyje yra neatsiejama tai, kad Magda siekia Džeinės vaidmens. Tai tarsi „varomasis variklis“ mūsų pastatyme. Tad neišvengiamai turėjo skambėti Kurt Weill muzika iš operos, į kurios vaidmenų atranka ateina Magda ir bando gauti Džeinės vaidmenį atlikdama garsiąją Džeinės ariją „Piratė Džeinė“. Nuo to užsisuka visas spektaklio veiksmas. Ir, žinoma, muzika atliekama gyvai. Scenoje gyvai gros klarnetas (Paulius Ščeponavičius), akustinė/bosinė gitaros (Albert Vendland) ir pianinas (Saulė Balsytė).

Edita B.:

Muzika – spektaklio dalis.

Giedrė B.:

Šis spektaklis toks gyvas ir pulsuojantis, kad neįsivazduoju kitaip. Gyva muzika sukuria ypatingą atmosferą ir padeda žiūrovui pasijusti dalimi spektaklio.

 

Ką bendro turi Bertold Brecht Džeinė ir Andrzej Maleszka Magda?

      Edita B.:

Abi – tikros nutrūktgalvės.

Giedrė B.:

Svajones, kurios padeda išgyventi per tamsioje ir per sunkioje realybėje.

 

Kuo aktuali ši pjesė šiandien?

Edita B.:

Parodo visuomenės požiūrį į moterį, mamą, moko empatijos.

Giedrė B.:

Savo problematika: vienišos mamos išgyvenimai bandandant žongliruoti tarp vaiko auginimo ir savo karjeros, visai nesvarbu ar realiame ar savo pačios susikurtame pasaulyje.

 

Ką labiausiai nori papasakoti šiuo spektakliu žiūrovams?

      Edita B.:

Ar esate kad nors vaikščioję užrištomis akimis bedugnės kraštu? Arba ėję per ežerą, kurį ką tik padengė ižas? Jei taip – suprasite, apie ką eina kalba. Sapnas tai ar realybė? Jei sapnas – tai norisi kuo greičiau atsibusti, o jeirealybė – kuo greičiau užmigti. Galvotume, kad jai „ne visi galvoje“. Bet kas gali garantuoti, kad mums patiems viskas gerai?.. Taip... Ji silpna, moteriška, pažeidžiama, bet ar tai nėra
žmogiškos savybės? Daugybė mistifikacijų padeda jai prisitaikyti prie bendruomenės kvėpavimo ritmo. Kartu Magda yra netikėtai stipri: sprendimai, kuriuos priimdama ji pati sau ir kitiems siekia įrodyti, kad nepasiduos net ir pačią juodžiausią minutę. Taip, jos ginklas – netikras, bet su juo moteris iš paskutiniųjų gina savo ir savo sūnaus garbę. Motinai, patiriančiai gyvenimo išbandymus, tenka kovoti vienai. Deja, niekas neparašė taisyklių, kaip tokiomis sąlygomis auginti vaikus. Ar lengva kurti sulaužytą asmenybę? Ateikit į spektaklį „Jasekas“ ir patys pamatysi, o gal netgi įžvelgsit dalelę savęs...

Giedrė B.:

Magda save mato veidrodžio šukėse, kurį pati sudaužė. Vieną akimirka ji savimi pasitikinti ir galinti užkariauti visą pasaulį, o kita: maža, sugniuždyta savęs ieškanti po stalu… Jos gyvenimas tai vienas didelis iškraipytų veidrodžių labirintas, kuriame nėra išėjimo. Magda tarsi įkūnija tai, kas nutinka, kai realybę priimti darosi per sunku, kai ištiesų geriau saldus melas sau, nei karti tiesa. Kaip giliai galima kristi žemyn ir kaip skauda trenktis į žemę - tai Magdos istorija, kurią papasakoti ne tik reikia, bet būtina, o pamatyti ne tik verta, bet ir privaloma.

 

 Vienu sakiniu - kodėl verta ateiti į spektaklį „Jasek“?

Edita B.: 

Ateikit į pasivaikščiojimą po tamsiausius moters sąmonės užkaborius...

Giedrė B.:

Valandai pajausite lyg būtumet Magdos galvoje ir pamatysit kas ten dedasi…

Reklama Ikona, uždaryti