Juodkrantėje palydėta vasara

Vasara Juodkrantėje jau keturioliktą kartą palydėta folkloro švente „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet tos palydėtuvės vyko net keturias dienas, todėl tikrai buvo galima daug ką išgirsti, pamatyti, ,,pašmekiuoti“ (paragauti) ir kažką namo parsivežti.

Jau 26 dieną juodkrantiškiai ir svečiai susipažino su Lietuvos jūrų muziejaus paroda „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, kurią labai įdomiai pristatė LJM direktoriaus pavaduotojas – vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius. 27 d. tęsdami tradiciją prisiminti mūsų krašto kultūros šviesuolius, jų darbus, klausėmės paskaitų apie akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla susipažindino doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir dr. Vykintas Vaitkevičius.  

Pagrindinę šventės dieną, rugpjūčio 28, net penkių krypčių vėjai atpūtė 15 folkloro kolektyvų iš Lietuvos ir užsienio. Juos visus, glaudžiu ratu apstojusius L. Rėzos paminklą, prisistatyti kvietė senąja lietuvininkų tarme porinanti šventės vedėja Vaida Galinskienė. 

O šiemet savo krašto dainomis sveikinosi šie kolektyvai: ALNA (Lenkija, Punskas), AUŠRINĖ (Juodkrantė), BIRUTĖ (Sovetskas (Tilžė)), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LADUTA (Jonava), LIKTUŽĖ (Kaunas), MĖGUVA (Palanga), RAMYTĖ (Šilutė), RAMOČIA (Kelmė), RASKILA (Panevėžys), RUCAVAS KULTŪROS NAMŲ FOLKLORO ANSAMBLIS (Latvija), TYKLĖ (Vilnius), VERDAINĖ (Šilutė), VIEŠIA (Neveronys). Pasisveikinę ir dar kartą prisiminę iš Kuršių nerijos kilusį žymų Rytų Prūsijos mokslo veikėją, Karaliaučiaus universiteto rektorių Liudviką Martyną Rėzą bei pasidalinę nuo Karvaičių kopos (po ja užpustytas jo gimtasis kaimas) atvežtomis smiltelėmis visi kolektyvai ,,Dainų tiltais“ keliavo į pagrindinę šventės vietą, kur iki vakaro tęsėsi koncertas ,,Ko neužpustė laiko vėjai“.  

 Tie, kurie norėjo ne tik išgirsti, pamatyti, bet ir ,,pašmekiuoti“ (paragauti) bei kažką namo parsivežti, galėjo dalyvauti edukacinėse dirbtuvėlėse. Vieni vėtrunges su V. Bliūdžiumi gaminosi, kiti, žvejo K. Tamulio padedami, tinklus mezgė, žuvienę virė. Treti gintarinius amuletus kūrė. Jiems padėjo A. Marčius. Dar kiti juostas pynėsi su tautodailininke V. Ratautiene, molį minkė su R. Prikockiu. O Edita Nurmi visus mokė pasigaminti vikingų laikotarpio kuršių patiekalų.

 Visi svečiai galėjo prisidėti prie interaktyvios instaliacijos ,,Gintarinė segė“ kūrimo. Ją kurti padėjo architektas bei skulptorius Povilas Šorys su žmona Kristina. O kur dar ekskursija po Raganų kalną, pasiplaukiojimas Kuršmarių plokščiadugniu laivu reizine „Dreverna“ (kapitonas Vaidotas Bliūdžius), asociacijos „Pilsots“ X-XI a. kuršių kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijų, baltų ženklų ant lino (A. Bagdonavičienė) pristatymas...  

 Vakare koncertą tęsė, dainuoti kartu ir šokti kvietė folkroko grupė „Žalvarinis“ ir asociacijos „Aukštaičių kultūros draugija“ kapela „Raskila“.

  Paskutiniąją šventės dieną visi, kurie nespėjo lauktuvių įsigyti, galėjo dar tą padaryti ir pasimėgauti tautodailės bei kulinarinio paveldo muge.  Kolektyvai atsisveikino su svetingąja Juodkrante, vieni su kitais, tikėdamiesi, kad palankus vėjužis kitais metais atpūs liaudies dainų mylėtojus ne tik iš penkių, bet gal net iš visų aštuonių krypčių.

 Folkloro šventę organizavo Liudviko Rėzos kultūros centras. Pagrindiniai šventės rėmėjai Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.