Į susikaupimą ves W. A. Mozarto „Requiem“

Į susikaupimą ves W. A. Mozarto „Requiem“
AA

Artėjant Vėlinėms Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras,  choras ir solistai atliks Wolfgango Amadeaus Mozarto (1756–1791) „Requiem“. Vienu įstabiausių pasaulio kūrinių vadinamas nemirtingasis „Requiem“ spalio 29  dieną 19 valandą suskambės Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 

Kūrinį atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vedamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras (vadovaujamas vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo) ir solistai: Rosana Štemanetian (sopranas), Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Aurimas Raulinavičius (tenoras),  Valdas Kazlauskas (bosas). 

 

Kviečia šią muziką pajausti kartu 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sako, kad publika atpažins koncerte nuskambėsiančias šokio spektaklyje „Faustas“ naudotas W. A. Mozarto „Requiem“ dalis. „W. A. Mozarto muzika visada tampa iššūkiu atlikėjams, jei atsakingai žiūri į tai ką darai. Tačiau W. A. Mozarto „Requiem“ kartu ir dvasinė šventė Muzikinio teatro kolektyvams: pasididžiavimas, kad mes galime publikai pateikti tokią nemarią dovaną. Manau, kad W. A. Mozarto „Requiem“  žemėje skambės, kol joje bus nors vienas muzikantas... Ir šis  kūrinys kiekviename pasaulio kampelyje skamba vis kitaip, nes atliepia jį atliekiančiųjų dvasią. Kviečiu publiką kartu išgyventi W. A. Mozarto „Requiem“ ir atrasti savąjį skambesį“,- ragina maestro T.Ambrozaitis. 

Anot Muzikinio teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo,  W. A. Mozarto „Requiem“ – patenka į garsiausių pasaulio kūrinių dešimtuką. „Jis atliekamas ne tik koncertuose, muzikinių  teatrų pastatymuose, bet ir yra plačiai skamba kino industrijoje, draminiuose pastatymuose. „Requiem“ – populiarumas beribis. Neabejoju, kad akademinės muzikos gerbėjai užpildys šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Tai širdies šilumos kupinas, susikaupti kviečiantys kūrinys. Visus kviečiame ateiti ir išgirsti“,- ragina V. Konstantinovas. 

Paskutinis Mozarto kūrinys 

W. A. Mozarto paskutiniais gyvenimo metais pradėtas rašyti kūrinys, skirtas keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui, liko neužbaigtas, tad yra apipintas paslapčių ir legendų. Viena iš jų – kad genialusis kompozitorius, rašydamas užsakytą kūrinį, turėjo nežinia iš kur atsiradusią nuojautą, kad rašo jį... savo paties laidotuvėms.  

Pagal legendą, pas jį apsilankė juodai apsirengęs nepažįstamasis ir užsakė kompozitoriui parašyti gedulingas mišias. Prieš mirtį kompozitorius rašė: „Negaliu pamiršti šio nepažįstamojo, jis stovi man akyse – prašantis, persekiojantis, reikalaujantis. Aš tęsiu, nes darbas mane kamuoja mažiau negu poilsis. Nuojauta man kužda, kad mano valanda atėjo; einu į mirtį; sutiksiu ją anksčiau nei būčiau galėjęs pasidžiaugti savo talentu. Manęs laukia gedulinga giesmė, kurią aš privalau užbaigti...“ 

Deja, sunkiai sirgęs W. A. Mozartas parašyti kūrinio iki galo nespėjo, tad nujausdamas artėjančią mirtį, paprašė kolegą būtinai jį užbaigti. Naudodamasis kompozitoriaus užrašais, žinodamas kompozitoriaus stilių ir pakartojimus po W. A. Mozarto mirties „Requiem“ užbaigė Franz Xaver Süssmayr.  „Requiem“  tapo savotiška žmogaus kelione per kiekvieno jausmus ir atsiminimus. 

„Requiem“ sudaro 12 dalių. Ypač įsimintinos dalys „Dies irae“ („Dieną rūsčią“) bei „Lacrimosa“ („Sielvartingoji“). „Dies irae“ yra ypač dramatiška, aktyvi, vaizduojanti mirties siaubą bei žmonių maldavimus pasigailėti. „Lacrimosa“ – tai ramybės oazė, pasižymi subtilia lyrika, sukauptomis dejonėmis, skaudžiais atodūsiais tarp žodžių.