Aktorei Kristinai Švenčionytei filme „Sistema“ teko bukos sisteminės mokytojos Onutės vaidmuo

Rugsėjis. Į mokyklas vėl būriais traukia mokinukai. Kadaise rusvus sarafanus ir už galvą didesnius kaspinus plaukuose pakeitė ryškios plaukų sruogos, afrokasytės ir skirtingos, net spalvingos uniformos. Bet ar keitėsi per kelis dešimtmečius pats švietimo sistemos „stilius“? Aktorė Kristina Švenčionytė tikina, kad mokėsi visai kitokioje mokykloje, kur netvyrojo įkalinimo įstaigą primenanti atmosfera, anaiptol – mokykloje ji sako sutikusi daug laisvų žmonių. Tačiau aktorė, atlikusi bukai sistemai tarnaujančios mokytojos Onutės vaidmenį lietuviškame filme „Sistema“, savo mokyklą vadina labiau išskirtine nei tradicine. 

Paklausus, kokia pirma mintis atėjo į galvą perskaičius filmo „Sistema“, kuriame kalbama apie absurdišką ir sustabarėjusią, pokyčių išalkusią švietimo sistemą, scenarijų, K. Švenčionytę (28 m.) labiausiai sužavėjo, kad tai yra pirmas pilno metro klaipėdietiškas filmas. „Tai buvo jau nemenkas stimulas prisidėti prie šios partizaninės komandos. O dar jame yra atspindima ta supuvusiai komiška, iškreipta, prieš žmogų nukreipta sistema, su kuria susidūrusi neišvengiamai patiriu revoliucines ir šiek tiek anarchistines nuotaikas (paslaptingai šypteli aktorė, kalbėdama apie „sistemą“ plačiąja prasme – red.). Perskaičius scenarijų mano pirmoji mintis buvo: neabejotinai ir šimtu procentu – darom!“, – pasakoja Klaipėdos jaunimo teatro, „Apeirono“ teatro, OKT / Vilniaus miesto teatro aktorė. Ji pati sako mokykloje turėjusi visas galimybes naudoti savo kūrybinį potencialą, tačiau iš savo bendraamžių ne kartą yra girdėjusi apie kraupti verčiantį mokyklos skambučio garsą ar diktatorišką mokyklos vadovybę.

Filme aktorei teko bukos sistemos sraigtelio vaidmuo

Talentinga aktorė filme „Sistema“ įkūnijo savo mokyklai nebūdingą personažą – mokytoją Onutę, kuri, pasak aktorės, yra tipiškas sausos ir bukos švietimo sistemos sraigtelis, slaptai besitikintis, kad vieną dieną pasieks kokį „dedovščininį“ („senių valdžia“ – red.) vadovaujamą postą. Kurdama šį vaidmenį aktorė sako žvelgusi per ironijos prizmę. „Manau, tokiai sistemos „Onutei“ tikrai nelengva. Ji yra nuolatinėje vidinėje įtampoje, pakalikės vaidmenyje, pataikaujanti savo viršininkams, mokyklos pavaduotojai. O neturėti vidinės laisvės, nuolat stengtis kažkam įtikti, cenzūruoti save iš vidaus – manau, tikrai nėra lengvas darbas“, – kad ir šiandien yra tokių „onučių“ tiek švietimo, tiek ir kitose „sistemose“, įsitikinusi K. Švenčionytė. Ji pati iki šiol sako palaikanti šiltą ryšį su savo mokyklos direktore Jolanta Knyviene: „Ji nuoširdžiai domisi mano veiklomis, džiaugiasi mano pasiekimais. Ir mokykloje, ir savo klasėje jaučiausi komfortabiliai, nors tikrai žinau atvejų, kad kitose mokykloje tai nebūdavo įprasta“. Paklausta, kiek pačioje aktorėje yra Onutės personažo, K. Švenčionytė neslepia, kad jiedvi vienija pirmūniškas pareigingumas ir savidisciplina.

Onutei patarčiau „atsipūsti“ 

„Sutikusi tokią „onutę“ tik patarčiau jai būti paprastesnei, atsipūsti, taip intensyviai negalvoti apie tai, ką pasakys aplinkiniai, išsilaisvinti iš sistemos ir savo pačios sukurtų pančių ir bent vieną dieną tiesiog pabandyti padaryti tai, kas iš tikrųjų teiktų bent kiek vidinės laisvės ir pasitenkinimo“, – kad sistema įspraudžia į vidinius rėmus įsitikinusi aktorė. Ji ir pati ragauja pedagogo duonos – dirba teatro mokytoja, aktorinio meistriškumo lektore Mažojoje teatro akademijoje Vilniuje. „Tikrai susiduriu ir su pedagoginiais, vadinkime, malonumais, ir su iššūkiais. Aš dirbu su nuostabiais vaikais – kūrybingais, atsakingais, tad galbūt nejaučiu to, ką kai kurie kiti mokytojai jaučia savo mokyklose. Teoriškai žinau, kad dažnai pedagogams būna tikrai labai nelengva, stinga pagarbos iš mokinių, jų tėvų ir t.t. Tad jau vien pagarbos pajauta ir parodymas mokinio pedagogui, o pedagogo – mokiniui, manau, jau būtų pirmas žingsnis link kokybiškesnės švietimo sistemos“, – didžiausią paskatą švietimo sistemos lūžiui mato aktorė K. Švenčionytė. 

Mokykloje grojo Kernagio, Led Zepelin muzika 

„Mano mokykla – Vilniaus Simono Daukanto gimnazija – buvo laisva mokykla, kurioje nebuvo justi stipraus spaudimo, nebuvo vienodų uniformų, diktatoriškų pavaduotojų ar fiureriškų direktorių. Ji ir dabar tokia: vietoj paprasto, kartais siaubą varančio skambučio mano mokykloje groja grupių The Doors, Led Zeppelin, Vytauto Kernagio, kuris, beje, irgi mokėsi toje pačioje mokykloje (anksčiau 23 –oji) dainos“, – savo gimnaziją kaip netradicinę išskiria K. Švenčionytė. Mokykloje ji sako sutikusi daug laisvų žmonių: mokinių ir mokytojų, su kuriais patyrė ne vieną ryškų gyvenimo epizodą. „Galbūt labiausiai įsiminė ir iki šiol nostalgiją kelia renginių organizavimas ir vedimas savo mokykloje. Kadangi mano mokykla nebuvo to, vadinkime, „priespaudinio“ formato, nesijaučiau joje ribojama. Atvirkščiai, turėjau galimybę vystyti potencialius savo kūrybinius talentus. Na, bet pastebiu, kad tikrai ne kiekvienoje mokykloje taip būna, tad šiuo klausimu man tikrai labai pasisekė“, – juokiasi aktorė, mokykloje buvusi pirmūnė. 

Filme „Sistema“ vaidinusi aktorė neabejoja, kad šis filmas sukels prieštaringų jausmų, kadangi ne vienam, nepaisant kartų skirtumų, yra tekę susidurti su kvaila, ne žmogui, o pačiai sistemai tarnaujančia sistema, tad nemažai dalykų turėtų būti atpažįstami. 

Filmas „Sistema“ pasirinktuose Lietuvos kino teatruose bus rodomas nuo rugsėjo 18 dienos. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/sistemafilmas/