Stambioje sukčiavimo schemoje įkliuvo du klaipėdiečiai

Stambioje sukčiavimo schemoje įkliuvo du klaipėdiečiai
AA

Nekokybišką, supuvusią ir standartų neatitinkančią medieną Azijos įmonėms siuntę uostamiesčio gyventojai stos prieš teismą dėl stambaus masto sukčiavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, neteisėto disponavimo svetimomis mokėjimo kortelėmis bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Reklama: Didžioji Kalėdinė Klaipėdos mugė

Pareigūnai išaiškino stambią sukčiavimo schemą, kurioje veikė du asmenys – faktinis ir formalusis vienos įmonės vadovai. Asmenys Azijos įmonėms siūlė įsigyti medienos, tačiau prisistatinėjo Baltarusijos piliečio, kuris tariamai buvo tikrasis vadovas, vardu. Kad pasiūlymai būtų tikroviškesni, potencialiems klientams buvo siunčiamos medienos nuotraukos.

Klientų atsirado, buvo sudaromos sutartys. Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad lietuviškos įmonės atstovai Azijos įmonėms turėjo parduoti iš viso per 1,8 tūkst. kubinių metrų medienos, kurios vertė pagal pateiktas sąskaitas turėjo siekti per 300 tūkst. eurų. Sudarydami sutartis kaltinamieji, įtariama, nutylėdavo esminius duomenis apie medienos kiekį, rūšį, matmenis, kokybę. Nors klientų atstovai norėdavo gyvai dalyvauti medienos pakrovime, tačiau kaltinamieji išsisukinėdavo ir nesudarydavo galimybės apžiūrėti pirkinių.

Bendrininkai žinojo, kad pagal sutarčių reikalavimus nepristatys sutarto kiekio, rūšies, išmatavimų bei kokybės medienos, tačiau Azijos įmonių atstovams vis vien apmokėjimui pateikdavo sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad parduodama mediena yra kokybiška. Neįtardami apgaulės klientai apmokėdavo pateiktas sąskaitas. Nustatyta, kad mediena buvo parduota 3 Azijos įmonėms, buvo pakrauti ir išgabenti 36 jūriniai konteineriai.

Konteineriams atvykus į sutartus Azijos jūrų uostus apgaulė išaiškėjo – įsigyta mediena visiškai neatitiko reikalavimų, buvo nekokybiška, netinkama naudojimui, supelijusi ar pradėjusi pūti, o matmenys neatitiko rūšies ir išpjovimo.

Dar viena sutartis buvo sudaryta su kitu Azijos klientu, pagal kurią buvo sutarta parduoti 143,3 kubinius metrus medienos, nors realiai buvo pristatyta 126,3 kubiniai metrai.

Pareigūnai įtaria, kad tokią pat apgaulės ir sukčiavimo schemą bendrininkai panaudojo veikdami per kitą lietuvišką įmonę. Taip pat buvo sudaryta sutartis su Azijos įmone dėl eglės rąstų pardavimo, pagal kurią iš viso turėjo parduota per 1,5 tūkst. kubinių metrų rąstų, bendra vertė siekė virš 170 tūkst. eurų.

Užsakovams buvo išsiųsta sąskaita apmokėjimui bei visi kokybę nurodantys dokumentai, nors, įtariama, kaltinamieji žinojo, kad sutartų standartų medienos pristatyti negalės. Neįtardami apgaulės užsakovai apmokėjo sąskaitą faktūrą. Mediena buvo pakrauta ir išgabenta 45 jūriniais konteineriais. Konteineriams atvykus į jūrų uostą buvo nustatyta, kad atsiųsta mediena neatitiko reikalavimų – parduoti beržo ir eglės rąstai, neatitiko matmenys ir medienos kilmė.

Tuo bendrininkų bėdos dar nesibaigė. Atlikdami tyrimą pareigūnai nustatė, kad asmenys galėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Įtariama, kad vienas iš asmenų iš banko gavo vienai bendrovei priklausančias banko korteles, nors su ta įmone nebuvo susijęs. Pasinaudodami šiomis banko kortelėmis asmenys per nepilnus metus Klaipėdoje ir Šiauliuose galimai išsigrynino beveik 40 tūkst. eurų, jų nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pat neįnešė į bendrovės kasą.

Kitam asmeniui pateikti kaltinimai ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtariama, kad jis galėjo paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, o taip pat, siekdamas pagrįsti tikrovės neatitinkančias operacijas, galėjo panaudoti kitų įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę –laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Griežčiausia bausmė už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis – laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Ikona, uždaryti